Kaip veikia telefono ar kompiuterio pakrovėjas

Ne visi pakrovėjai vienodi. Priklausomai nuo paskirties ir galingumo, jų vidinė sandara gali būti skirtinga. Tačiau standartiniai telefonų įkrovikliai iš principo visi labai panašūs.

Supaprastinus, pakrovėjas iš elektros lizdo ima kintamą elektros srovę (AC,) ir paverčia ją į žemos įtampos nuolatinę srovę (DC), tinkamą jūsų įrenginio baterijai. Norėdami suprasti skirtumą tarp DC ir AC, įsivaizduokite elektronų srautą laidu. Nuolatinės srovės grandinėje (DC) elektronai juda viena kryptimi, o kintamos srovės grandinėje (AC) elektronai juda pirmyn ir atgal. Elektra tradiciškai gaminama kaip kintama srovė, bet šiuolaikiniai įrenginiai ir baterijos reikalauja nuolatinės srovės. Todėl beveik kiekvienas elektros prietaisas turi AC–DC keitiklį.

Kad galėtų kintamą elektros srovę paversti į pastovią, įprastam įkrovikliui reikia kelių elektrinių komponentų: transformatoriaus, keitiklio grandinės, filtravimo elementų, kurie pagerina pagaminamos įtampos kokybę, ir valdymo grandinių reguliavimui bei apsaugai.

Įkrovikliai naudoja energiją net ir nekraudami

Jei įkroviklis lieka prijungtas, jis nuolat vartoja nedidelį kiekį elektros energijos, net jei nieko nekraunate. Dalis šios energijos naudojama valdymo ir apsaugos grandinėms, o likusi dalis prarandama kaip šiluma.

Žiūrint į vieną mažą įkroviklį, ta „budėjimo” galia yra nereikšminga. Tačiau jei suskaičiuotume visus namuose esančius nuolat įjungtus įkroviklius, laikui bėgant elektros sąnaudose skirtumą pamatytume. Budėjimo režimu elektrą naudoja ne tik įkrovikliai – tokie įrenginiai kaip televizoriai, audio sistemos, išmani virtuvės įranga taip pat sunaudoja šiek tiek energijos budėjimo režimu. Priklausomai nuo to, kiek įrenginių paliekate prijungtų, per metus tai gali sudaryti keletą kilovatvalandžių.

Visgi, šiuolaikiniai įkrovikliai kuriami taip, kad sunaudotų kuo mažiau energijos budėjimo režimu. Juose įdiegti išmanūs energijos valdymo komponentai, kurie leidžia įkrovikliui likti „miego“ režime, kol prijungiamas išorinis įrenginys.

Yra ir kitų rizikų dėl įjungto pakrovėjo

Pakrovėjai per laiką dėvisi, kai per juos teka elektros srovė. Ypač, kai elektros tinklo įtampa trumpam viršija leistiną normą. Elektros tinklas yra gana chaotiška aplinka, ir įtampos šuoliai įvyksta reguliariai.

Palikti įkrovikliai jaučia šiuos šuolius, todėl jų tarnavimo laikas trumpėja. Tai neturėtų kelti didelės problemos su moderniais įrenginiais, nes jie turi pažangesnę konstrukciją ir apsaugos priemones. Tačiau pigūs, neaiškios kilmės įkrovikliai kelia pavojų – jie dažnai neturi tinkamos apsaugos ir gali tapti netgi ir gaisro priežastimi.

Taig kaip elgtis su nenaudojamu pakrovėju?

Nors šiuolaikiniai įkrovikliai yra pakankamai saugūs ir naudoja labai nedidelį kiekį energijos, vis tiek verta juos atjungti, kai nenaudojate.

Ir apskritai vertėtų atkreipti dėmesį – jei pakrovėjas būna karštesnis nei įprastai, ar skleidžia kokius nors garsus, nieko nelaukite ir pakeistite tokį pakrovėją nauju. Jokiu būdu nepalikite tokio pakrovėjo įjungto.

The post Ką reikėtų žinoti, jei paliekate pakrovėją įjungtą, nors jo nenaudojate appeared first on Visai Paprasta.

Nors SSD diskai turi aibę privalumų lyginant su kietaisiais diskais, visgi vien elektroniniai diskai taip pat turi savo trūkumų. Jie turi ribotą duomenų įrašymo / perrašymo skaičių. Jų elektronika taip pat neamžina. Ir neretai pasitaiko atvejų, kai SSD diskas be išankstinio perpėjimo tiesiog nustoja veikti. O duomenis iš SSD disko ištraukti daugeliu atvejų nebeišeina.

Vienaip ar kitaip, SSD diskai naudojami praktiškai visuose naujesniuose kompiuteriuose. Taigi norint išvengti duomenų praradimo, derėtų laiku pastebėti ženklus, kad jūsų kompiuterio SSD diskas greitai suges. Žinoma, jei tik tokie ženklai spės pasirodyti.

Kokie ženklai išduoda gresiantį SSD disko gedimą

Laiku pastebėti mechaninio kietojo disko gedimą dažniausiai paprasta. Dažniausi simptomai – drastiškai sulėtėjęs kompiuterio veikimas, keisti garsai (plačiau apie mechaninių diskų gedimus galite paskaityti čia).

Su SSD gedimais neretai būna sudėtingiau, kadangi kai kurie jo sutrikimai gali būti panašūs tiek į atminties modulių (ram) gedimus, tiek į pagrindinės plokštės problemas, kai kompiuteris lyg ir veikia, bet laikas nuo laiko sutrinka duomenų perdavimas. Štai dažniausiai pasitaikantys simptomai, iš kurių galima įtarti SSD disko gedimą.

Neišeina atidaryti, ištrinti ar kopijuoti failų

Vienas iš disko pažeidimo simptomų – ekrane matomos klaidos, kad neišeina nuskaityti ar kopijuoti failų iš vienos vietos į kitą.

Jei norimas ištrinti ar atidaryti failas atsirado „iš niekur”, tai gali būti Windows operacinės sistemos ar kokios nors programos klaida. Tačiau jei neišeina ištrinti, perkelti ar atidaryti failo, kurį jau esate naudoję, greičiausiai tai vienas iš simptomų, kad jūsų kompiuterio diske yra techninių problemų.

Ekrane pasirodo failų sistemos klaidos

Prieš gerą dešimtį metų klaidų langai kompiuteryje buvo įprastas dalykas. Visgi jei klaidas matote santykinai naujame kompiuteryje, neretai tai būna kompiuterio atminties problemos. Dažniausiai – disko gedimo ženklai.

Štai kaip neretai atrodo klaida, kai kompiuteriui nebeišeina „susikalbėti” su disku:

Kompiuteris nebeužsikrauna

Kartais Windows operacinė sistema gali neužsikrauti dėl Windows klaidų – nepavykusių atnaujinimų, ar netyčia ištrintų failų.

Tačiau jei tokios klaidos kartojasi dažniau, ar nuolat „išsisprendžia savaime”, tai ženklas, kad turite techninį gedimą. Greičiausiai – diske.

Ką pirmiausia daryti, jei įtariate, kad genda SSD diskas

Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti padaryti, jri įtariate disko gedimą – turite pasidaryti atsargines svarbių failų kopijas. Niekada negalite žinoti, kada diskas nustos veikti, o tada ištraukti duomenis bus arba labai sunku, arba nebeįmanoma.

Atsargines failų kopijas visada darykite kitame diske – geriausia išoriniame kietajame diske, jei tokį turite. USB atmintinės (USB raktai) nėra tinkama laikmena ilgalaikėms atsarginėms failų kopijoms.

Kaip numatyti ir diagnozuoti disko gedimus iš anksto

Kad būtų galima stebėti tiek mechaninio disko, tiek SSD disko būklę, ir iš anksto pastebėti sutrikimus, galite naudoti nemokamą programą CrystalDiskInfo. Ją galite nemokamai parsisiųsti iš čia (Standard Edition, Installer failas).

CrystalDiskInfo programa iš disko nuskaito visus reikalingus disko parametrus, ir jei kažkurie parametrai nukrypę nuo normos, iškart apie tai informuoja.

Jei diske aptinkami sutrikimai, jie išskiriami iš parametrų sąrašo raudonai. Tiek kietame diske, tiek SSD diske niekada neturėtų būti pranešimų apie problemas. Jei yra klaidų, nesusijusių su pernelyg aukšta disko temperatūra dėl prasto kompiuterio aušinimo, tada reikėtų pasirūpinti esamos informacijos iškėlimu iš disko, ir ilgai nelaukiant pakeisti netinkamai veikiantį SSD diską.

The post Kaip pastebėti SSD disko gedimą, kol diskas dar veikia appeared first on Visai Paprasta.

Taip yra, nes WiFi ryšiui sklisti trukdo storos pastatų sienos (ypač mūrinės, su metalinėmis sijomis viduje), bei įvairūs elektros įrenginiai.

Jei WiFi internetui naudojate seną WiFi skirstytuvą su viena antena, WiFi greičio problemą turėtų padėti išspręsti modernesnis ir galingesnis WiFi skirstytuvas su 3 ar daugiau antenų. Bet jei patalpos didelės, ar namo sienos labai storos, greičiausiai vien pakeisti WiFi skirstytuvo neužteks. Tam yra kitas įrenginys – WiFi ryšio stiprintuvas (WiFi extender).

Kaip veikia WiFi stiprintuvas

WiFi stiprintuvas veikia labai paprastai, bet efektyviai. Įsivaizduokite, kad esate dideliame name, kurio viename gale yra WiFi skirstytuvas, o jūsų kompiuteris – priešingame namo gale.

Norint sustiprinti WiFi signalą, kad jis būtų pakankamai greitas tolimiausiame namo kampe, namo viduryje (maždaug per vidurį tarp maršrutizatoriaus ir kompiuterio) į rozetę įjungiate nedidelį įrenginį – WiFi stiprintuvą.

Jis prisijungia prie namų WiFi skirstytuvo ten, kur dar yra kokybiškas WiFi signalas, ir jį pastiprina taip, kad WiFi signalas būtų stiprus likusioje namo dalyje.

Tokiu būdu galite turėti greitą belaidį internetą visame name.

Jei pastiprinti interneto ryšį namuose reikia ne nuolat, tokį įrenginį galima įjungti tik tada, kada reikia. Jei norite, galite jį pernešti į kitą vietą, ir kaskart padengti stipresniu ryšiu tik tą plotą, kurio tuo metu reikia. Jeigu patalpa didelė, galima vienu metu naudoti ir kelis tokius įrenginius, išdėstytus skirtingose vietose.

Dar vienas privalumas – neretai belaidžio ryšio stiprintuvai turi ir laidinio interneto (Ethernet) jungtį. Ja galite prie WiFi prijungti kompiuterį, kuris turi tik Ethernet jungtį, bet neturi WiFi.

Kokį WiFi stiprintuvą pasirinkti

Wifi stiprintuvų būna pigių ir paprastų, bet būna ir galingesnių, brangesnių, su keliomis antenomis, padengiančių didesnį plotą. Šiame straipsnyje aprašiau kaip naudoti vieną pigiausių, mažiausių, ir paprasčiausių naudoti modelių – gamintojo TP Link modelį TL-WA850RE.

Toks belaidžio ryšio stiprintuvas kainuoja apie 20 eurų, ir jis yra vienas populiariausių WiFi stiprintuvų Lietuvoje. Šios serijos TP Link WiFi stiprintuvai gaminami jau ne vienerius metus su nedideliais pakeitimais, taigi jei įsigysite šio gamintojo kitą modelį, jo naudojimo paruošimas ir veikimo principas bus labai panašus.

Kaip belaidžio WiFi ryšio pastiprintoją paruošti naudojimui

Prieš pirmą kartą naudojant belaidžio ryšio prailgintoją jį reikia „pririšti” prie jūsų šiuo metu naudojamo interneto.

Įjunkite interneto ryšio stiprintuvą į rozetę, ir palaukite apie 2 minutes, kol įrenginys pasiruoš darbui.

Tuomet kompiuteryje (arba išmaniajame telefone) pasitikrinkite prie kokių WiFi belaidžio ryšio tinklų galite šiuo metu prisijungti. Belaidžius tinklus Windows kompiuteryje galite rasti ekrano kairėje pusėje, šalia laikrodžio.

Vienas iš matomų tinklų turėtų būti pavadintas TP-Link Extender – tai yra interneto ryšio pastiprinimo įrenginys. Paspauskite jį, kad prie jo prisijungumėte.

Pirmą kartą prie jo prisijungus bus prašoma sugalvoti ir įvesti įrenginio slaptažodį. Šis slaptažodis bus naudojamas ne prisijungimui prie interneto, bet prisijungimui prie interneto sustiprinimo įrenginio nustatymų, jei tai prireiktų padaryti kitą kartą. Du kartus įvedus slaptažodį spauskite Log In.

Įvedus slaptažodį matysite visus šiuo metu pasiekiamus WiFi belaidžius tinklus. Pasirinkite iš sąrašo jūsų WiFi tinklą, kurio stiprumą norėsite padidinti.

Atsidariusiame lange įveskite jūsų naudojamo WiFi tinklo slaptažodį, ir spauskite Next.

Sekančiame lange patikrinkite, ar viską įvedėte teisingai. Jei norite pataisyti, spauskite Back mygtuką. Jei viskas tvarkoje, ir norite tęsti, spauskite Confirm.

Toliau matomame lange galite pakeisti WiFi interneto prailgintojo pavadinimą, kad jį lengviau rastumėte tarp visų pasiekiamų WiFi tinklų. Kaip matote pavyzdyje, aš prailgintoją pavadinau #ManoInternetas. Įvedus pavadinimą spauskite Next.

Dabar matysite instrukciją kaip veikia belaidžio interneto sustiprinimo įrenginys (apie tai jau rašiau straipsnio pradžioje). Spauskite Done.

Paskutiniame lange spauskite Finish, ir galite pradėti naudotis belaidžio ryšio prailgintoju.

Kaip naudotis WiFi interneto ryšio prailgintoju

Jei vieną kartą jau sureguliavote WiFi ryšio prailgintoją, tuomet jį galite bet kada įjungti, išjungti, ar perjungti į kitą rozetę – įrenginys prisimins anksčiau nustatytus WiFi skirstytuvus ir slaptažodžius.

Prie interneto prailgintojo galite prisijungti taip pat, kaip ir prie bet kurio kito WiFi įrenginio. Tereikia pasiekiamų WiFi tinklų sąraše pasirinkti interneto prailgintoją, ir įvesti tą patį WiFi slaptažodį, kurį naudojate prisijungti prie namuose esančio WiFi skirstytuvo.

Namuose esant reikalui galima naudoti ir kelis tokius įrenginius. Vaikštant po namus su kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu jūsų įrenginys turėtų automatiškai persijungti prie to WiFi įrenginio, kuris konkrečioje vietoje turi stipresnį ryšį.

Visgi gali būti ir taip, kad jei vieno įrenginio signalas silpnas, bet dar pakankamas naudojimui, jūsų įrenginys į stipresnį ryšį nepersijungs. Tuomet WiFi tinklų lange reikėtų į norimą WiFi skirstytuvą ar stiprintuvą persijungti patiems.

The post Kaip namuose sustiprinti WiFi interneto ryšį appeared first on Visai Paprasta.

Tačiau prieš įsigijant Chromebook kompiuterį reikėtų pasidomėti ar jis tikrai tiks jūsų darbams, mokslams ar pramogoms. Sužinokite, kuo Chromebook kompiuteriai kitokie, ir kada verta tokį įsigyti:

• Kuo ypatingi Chromebook kompiuteriai
• Ar galima į Chromebook kompiuterį įrašyti Windows operacinę sistemą
• Ar Chromebook kompiuteriams reikalinga antivirusinė programa
• Ar galima pagreitinti Chromebook kompiuterį
• Kokios programos veikia Chromebook kompiuteriuose, o kokios – ne
• Ar Chromebook kompiuteriu galima žaisti kompiuterinius žaidimus
• Ar Chromebook kompiuteriams būtinas interneto ryšys
• Ar Chromebook kompiuteriai tinkami mokslams
• Kada verta rinktis Chromebook kompiuterį vietoje įprasto kompiuterio

Pradėkime nuo to, kuo iš esmės skiriasi kompiuteriai su Windows operacine sistema, ir Chromebook kompiuteriai.

Kuo ypatingi Chromebook kompiuteriai

Operacinė sistema

Chromebook kompiuteriai naudoja Chrome operacinę sistemą – Google sukurtą operacinę sistemą, veikiančią naršyklės Chrome pagrindu. Daugiausia kompiuterių – nešiojami. Kai kurie – su liečiamais ekranais, kai kurie – du viename (galima naudoti kaip kompiuterį su klaviatūra, arba kaip planšetinį kompiuterį).

Kai prieš dešimtmetį pasirodė pirmieji Chromebook, jie iš esmės buvo kompiuteriai, kuriuose veikia tik Chrome naršyklė. Taigi įjungiate kompiuterį, prisijungiate prie interneto, ir naudojatės interneto naršykle, bei Chrome naršyklei skirtais įskiepiais. o daugiau neturite galimybės įdiegti jokių kitų programų.

Kompiuteriai buvo labai pigūs, lengvi, baterijos laikydavo po 10 valandų ir daugiau. Bet kompiuteris, kuriame veikia tik interneto naršyklė, retam buvo tinkamas darbo įrankis. Atkreipiu dėmesį, kad praktiškai visi 2018 metais ir seniau pagaminti Chromebook kompiuteriai daugiau nieko ir nemoka, taigi senų Chromebook kompiuterių, kuriuose neveikia Android programėlės ir Linux posistemė, geriau vengti.

Vystantis Chrome operacinei sistemai kompiuteriai pradėjo turėti daugiau funkcijų. Dabar su Chromebook galima nesunkiai atlikti praktiškai visus kasdienius darbus internete.

Paprastumas

Chrome operacinė sistema – labai paprasta. Praktiškai visi sistemos nustatymai pasiekiami dvejuose languose.

Visų pirma, paspaudus kartą pele ant kampe matomo laikrodžio pasieksite visus pagrindinius nustatymus, labai panašiai, kaip Android išmaniuose telefonuose. Belaidis ryšys, klaviatūros perjungimas, garsas, ekrano šviesumas ir t.t.

Jei šio nustatymų meniu viršuje paspausite sistemos nustatymų mygtuką (ikona – krumpliaratis), pateksite į visų sistemos nustatymų meniu. Sistemos ir klaviatūros kalbos (Chromebook kompiuteriai lietuvių ir visas kitas populiaresnes kalbas, kaip ir kitos operacinės sistemos), kelių ekranų nustatymai, spausdintuvai ir t.t.

Greitis

Nors nemaža dalis pigių Chromebook kompiuterių nepasižymi įspūdingomis techninėmis savybėmis, tai jiems netrukdo veikti greitai. Taip yra todėl, kad operacinė sistema yra labai paprasta, ir visa programinė įranga atidžiai suderinta tarpusavyje. Taigi greitai veiks net ir pigesni ir silpnesni Chromebook. Svarbu, kad jie turėtų bent 4 GB darbinės atminties (ram), ir kuo daugiau vietos diske.

Kitaip nei kompiuteriai su Windows operacine sistema, Chromebook kompiuteriai per ilgą laiką ženkliai nesulėtėja. Operacinė sistema pasirūpina, kad kompiuteryje nebūtų nereikalingų programinių ar laikinų failų, o „prisigaudyti” kenkėjiškų programų šioje sistemoje taip pat sudėtinga. Nebent į Chrome naršyklę pridiegtumėte darbą apsunkinančių ir beverčių įskiepių.

Chromebook kompiuteriai praktiškai akimirksniu „pabunda” iš miego režimo – šiuo atžvilgiu šie kompiuteriai labiau panašūs išmaniuosius telefonus, nei į kompiuterius.

Ilgai veikiančios baterijos

Daugelis Chromebook nešiojamų kompiuterių dėl sistemos paprastumo ir efektyvaus energijos naudojimo veikia su baterija bent 10, o kartais ir gerokai daugiau valandų. Net jei kompiuteris labai mažas ir lengvas.

Android programėlės

Per pastaruosius pora metų išleistuose Chromebook kompiuteriuose galite rasti Google Play programėlę. Taigi jei reikalingos programos Chrome operacinei sistemai, galite įdiegti Android skirtą programėlę.

Reikia tik turėti galvoje, kad Android programėlės geriausiai veikia, ir yra pritaikytos išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams su mažesniais liečiamais ekranais, taigi ši alternatyva gali nevisada būti tokia patogi kaip tikėjotės.

Prieš perkant Chromebook kompiuterį būtinai išsiaiškinkite, ar jis palaiko Android programėles.

Linux posistemė

Naujuose Chromebook modeliuose galite aktyvuoti Linux posistemę. Tai leidžia diegti į Chromebook kompiuterius Linux skirtas programas. Tai nėra labai paprasta, bet tiems, kas „pažįsta” Linux, šis funkcionalumas gali praversti. Jei neradote reikalingos programos nei Android, nei Chrome sistemose, greičiausiai rasite kokybišką kompiuteriams skirtą Linux alternatyvą.

Saugumas

Chromebook kompiuterių beveik neįmanoma užkrėsti virusais. Taip yra todėl, kad sistema neleidžia patiems rankiniu būdu diegti programų. Jas gaunate arba iš Google serverių, arba iš Google Play parduotuvės, taigi jos jau būna prieš įdiegiant patikrintos.

Teoriškai virusai galėtų patekti į Chromebook diegiant neaiškias Linux skirtas programas, bet kiekviena Linux programa būna „izoliuota” nuo likusios sistemos, taigi net ir parsisiuntus nesaugią programą ji bus izoliuota nuo likusios sistemos.

Galiojimo laikas

Dar viena gana specifinė savybė – kiekvienas Chromebook modelis turi „galiojimo laiką”. Kitaip tariant, gamintojas dabartiniams modeliams diegia operacinės sistemos ir programinės įrangos atnaujinimus iki tam tikros datos (šiuo metu nauji Chromebook kompiuteriai gauna atnaujinimus iki 7 metų).

Tai nereiškia, kad praėjus šiam terminui kompiuteris iškart nustos veikti. Tačiau jei kompiuteris nebegaus atnaujinimų, nebeišeis naudotis naujomis Chromebook funkcijomis, kurių atsiranda nuolat. Ir po kurio laiko įrenginiu taps nebetaip patogu ir saugu naudotis. Pasitikrinti kiek „galiojimo laiko” liko konkrečiam kompiuteriui galima čia.
P.S. kadangi atnaujinimai siunčiami iš Google serverių, apeiti šios savybės nėra jokios galimybės.

Programų [ne]suderinamumas

Kai kalbame apie programinę bei techninę įrangą, kurią norėtumėte naudoti Chromebook kompiuteriuose, daugeliui gali kilti, švelniai tariant, nepatogumų. Ši sistema ne tokia universali prijungiant papildomą techniką (skanerius, spausdintuvus ir kitą įrangą). Taip pat joje neveikia nemaža dalis įprastų Windows operacinėje sistemoje daug metų naudojamų programų. Prieš įsigijant Chromebook kompiuterį būtinai reikia pasidomėti, ar jame veiks jūsų darbams reikalingos programos.

Ar galima į Chromebook kompiuterį įrašyti Windows operacinę sistemą

Sutrumpintas atsakymas – į Chromebook kompiuterį negalima suinstaliuoti Windows operacinės sistemos, ir ja pakeisti esamos Chrome OS. Chromebook įrenginiai techniškai nepritaikyti Windows sistemai, ir apskritai juose neleidžiama nei perinstaliuoti, nei pakeisti esamos sistemos.

Esama Chrome OS atsinaujina pati, ir atsistato į gamyklinius nustatymus panašiai, kaip tai daro Android sistema išmaniuose telefonuose.

Teoriškai įmanoma į kai kuriuos Chromebook įrenginius įdiegti Windows operacinę sistemą, tačiau tai gana sudėtinga – ne itin lengviau, nei norėtumėte idiegti Windows sistemą į tam visiškai nepritaikytą įrenginį (kad ir telefoną). Jei norite naudoti Windows, paprasčiau pasiekeisti kompiuterį į tokį, kuris pritaikytas Windows sistemai, nei bandyti Windows įdiegti į Chromebook.

Ar Chromebook kompiuteriams reikalinga antivirusinė programa

Chromebook kompiuteriams antivirusinė sistema nereikalinga. Taip yra todėl, kad šiuose kompiuteriuose nėra galimybės diegti programų taip, kaip tai leidžia kitos operacinės sistemos. Turite keturias galimybes:

1. naudotis programomis, kurios jau būna įdiegtos Chrome operacinėje sistemoje
2. diegti programėles iš Google Chrome įskiepių puslapio (Chrome extensions)
3. diegti Android programėles iš Google Play parduotuvės (jei tai palaiko turimas įrenginys)
4. diegti Linux programas (jei tai palaiko turimas įrenginys)

Pirmieji trys būdai automatiškai neleidžia į kompiuterį patekti virusams, kadangi programos diegiamos ir atnaujinamos tik iš oficialių Google serverių.

Ketvirtuoju variantu – diegiant Linux programas, teoriškai įmanoma parsisiųsti ir įsidiegti „virusą”. Bet Chromebook kompiuteriai nuo to gudriai apsisaugo – kiekviena Linux programa diegiama atskiruose virtualiuose „konteineriuose”. Viskas, ką įdiegiate konteineryje, ir lieka konteineryje. Taigi blogiausiu atveju neveiks ar bus sugadinta tik ta programa, kurią bandote diegti. Likusioms programoms ar failams tai neturės jokios įtakos.

Ar galima pagreitinti Chromebook kompiuterį

Praktiškai visi Chromebook kompiuteriai sukonstruoti iš tarpusavyje integruotų kompiuterio dalių – neįdėsite nei kito procesoriaus, nei daugiau atminties, nei papildomos vaizdo ar kitos plokštės. Taigi nusipirkus silpnesnį Chromebook vėliau jo patobulinti techniškai nebus galimybės.

Kokios programos veikia Chromebook kompiuteriuose, o kokios – ne

Chromebook kompiuteriai turi daugelį įprastų programų – teksto redaktorius, vaizdo ir garso failams atidaryti skirtas programas, kalkuliatorius ir kitas kasdien naudojamas programas. Taip pat juose veikia visos naršyklės pagrindu veikiančios programos – įvairios nuotraukų redagavimo programos, dizainui ir programavimui skirtos programos ir pan. Taigi TEORIŠKAI galima atlikti daugelį įprastų darbų.

Naujesniuose Chromebook kompiuteriuose galima diegti Android programas – tas pačias programas, kurias naodojate ir Android telefonuose. Tačiau reikia turėti galvoje, kad Android programos geriausiai pritaikytos sąlygnai nedideliems išmaniems telefonams. Taigi Android programas didesniuose, ypač lietimui nepritaikytuose Chromebook ekranuose ne taip patogu naudoti.

Taip pat naujesniuose Chromebook galima diegti ir Linux skirtas programas

Tačiau yra didelis BET. Jei esate Windows ar Apple komputerių naudotojas, reikėtų žinoti, kad daugelio „sunkiasvorių” programų į Chromebook įdiegti nepavyks. Jame neveikia tokios programos kaip Adobe Photoshop, Premiere, Final Cut Pro ir panašiai. Sudėtingos matematinės programos, CAD tipo programos – vėlgi, šių programų, kaip ir daugelio kitų sudėtingesnių programų, Chromebook sistemai niekas nekūrė ir nepritakė, taigi arba teks susirasti alternatyvas, arba Chromebook – ne jums.

Nesklandumų gali kilti ne tik su sunkiasvorėmis programomis, bet ir su Word, Excel, ir kitomis Microsoft Office programomis. Chromebook kompiuteriuose naudojama alternatyva Google Docs. Ji supranta MS Office failus, tačiau pakeitimus atlieka failus paverstama į Google Docs naudojamus formatus. Taigi jeigu failais dalinatės su kolegomis ar bendramoksliais, greičiausiai turėsite didesnių ar mažesnių nesklandumų. Kad to išvengtumėte, galite naudoti naršyklei skirtą Microsoft Office 365 paketą (reikia nepamiršti, kad čia Chromebook – jokių neoficialių programų, taigi teks usisakyti Microsoft Office planą).

Daugeliui Windows sistemai skirtų programų galima surasti alternatyvas, veikiančias arba naršyklėje, arba Linux sistemoje. Kaip, pavyzdžiui,naudoti Gimp vietoje Adobe Photoshop ir pan. Bet alternatyva nėra tas pats, kas naudoti būtent tą programą, kurią esate įpratę naudoti.

Bet kuriuo atveju prieš įsigijant Chromebook kompiuterį reikėtų išsiaiškinti, ar jums reikalingos programos veiks Chrome operacinėje sistemoje.

Ar Chromebook kompiuteriu galima žaisti kompiuterinius žaidimus

Chromebook kompiuteriais galima žaisti tik paprasčiausius interneto naršyklėje skirtus žaisti kompiuterinius žaidimus. Šie kompiuteriai neturi galingų vaizdo plokščių ir procesorių, o be to – visi populiariausi kompiuteriniai žaidimai pritaikyti veikti Windows operacinėje sistemoje, taigi į Chromebook jų net nepavyks įdiegti.

Ar Chromebook kompiuteriams būtinas interneto ryšys

Senesniems – trijų, keturių metų senumo ar „vyresniems” Chromebook kompiuteriams būtinas interneto ryšys – neprisijungus prie interneto su jais praktiškai nieko nenuveiksite.

Poros metų senumo ar naujesni Chromebook daugelį funkcijų gali atlikti kaip ir įprasti Windows sistemoje veikiantys kompiuteriai.

Ar Chromebook kompiuteriai tinkami mokslams

Mokytis savarankiškai naudojant Chromebook kompiuterį daugeliu atvejų turėtų būti patogu. Puikiai tinka ieškoti informacijos internete, užsirašinėti informaciją.

Tačiau mokantis mokykloje, kolegijoje ar universitete viskas priklauso nuo moksluose naudojamos programinės įrangos. Jei darbai atliekami tekstiniuose radaktoriuose, naudojamos naršyklėje veikiančios programos, ar savo darbus mokytojams atiduodate spausdintus, tada Chromebook iš esmės tinkamas. Bet realistiškai Lietuvoje taip, manau, retai pasitaiko. Prireiks kokios nors tik Windows sistemai skirtos programos, ir nebus galimybės atlikti reikiamų darbų. Nerekomenduoju.

Kada verta rinktis Chromebook kompiuterį vietoje įprasto kompiuterio

Jei jūsų pagrindiniai darbo įrankiai – naršyklė, elektroninis paštas, socialinių tinklų programėlės, bei nesudėtingi teksto redaktoriai, tuomet Chromebook jums turėtų puikiai tikti. Chromebook kompiuteriai labai greitai įsijungia ir „pabunda” iš miego režimo, jie atsparūs virusams, ir iš esmės nereikia jokių sudėtingų žinių, norint jais naudotis. Daugelis kompiuterių pigūs, lengvi, ir jų baterijos laiko po 10, o kai kurių – net ir po 20 valandų.

Tačiau jei reikalingos sudėtingesnės programos mokslams ar darbams, ar negalite gyventi be kompiuterinių žaidimų, tuomet Chromebook kompiuteris – ne jums.

The post Viskas, ką reikia žinoti prieš įsigijant Chromebook kompiuterį appeared first on Visai Paprasta.

Ilgai besilaikantys karšti orai ne į naudą ne vien žmogui, bet ir technikai.  Kompiuteris – ypač jautrus įrenginys didelėms temperatūroms, taigi karštomis dienomis reikėtų atkreipti dėmesį ar jis tinkamai aušinamas. Štai keletas patarimų, kaip tinkamai apsaugoti kompiuterį nuo perkaitimo.

Kompiuteryje neturi būti dulkių

Tiek nešiojami, tiek stacionarūs kompiuteriai per laiką pritraukia į save dulkių. Dulkės trukdo tinkamai aušinti kaistančius komponentus, ko pasekoje kompiuteris gali rimtai sugesti. Stacionarius kompiuterius išvalyti nėra sudėtinga- atsidarius korpusą reikia išpūsti susikaupusias dulkes iš vidaus suspausto oro balionėliu (būna pirkti daugelyje elektronikos bei didesnėse kompiuterių parduotuvėse), arba jei tokio neturite, galima bandyti dulkes iš vidaus išsiurbti dulkių siurbiu. Visų dulkių neišsiurbsite, bet bent jau nemažą dalį turėtų pavykti ištraukti. Taigi jei nėra kitų galimybių, tai visgi geriau negu nieko.

Su nešiojamais kompiuteriais kiek sunkiau – iš jo dulkių paprastai neišsiurbsi. Ir priklausomai nuo kompiuterio konstrukcijos, ne iš visų padės išpūsti ir suspausto oro balionėlis. Taigi gali reikėti kompiuterį išvalymui nunešti į kompiuterių remonto servisus.

Atitraukite kompiuterį nuo sienos

Jei stacionarus kompiuteris stovi prie sienos, karštomis dienomis intensyviai dirbant vertėtų jį atitraukti nuo sienos, ir patraukti visus šalia esančius daiktus, kurie trukdytų gerai oro cirkuliacijai. Tas pats ir nešiojamiems kompiuteriams – jei kompiuteris stovi ant stalo apkrautas popieriais ar kitais daiktais, reikia kuo labiau atlaisvinti aušinimui skirtas angas.

 Saugokite kompiuterį nuo tiesioginių saulės spindulių

Saulei šviečiant tiesiai į kompiuterį, jame temperatūra gali pakilti net ir keletą kartų. Tai labai pavojinga. Lygiai taip pat, kaip ir automobilyje – jei lauke +30*C, ne pavėsyje stovinčiame automobilyje gali būti ir +50*C – +60*C. Tai gali greitai pereiti į rimtą kompiuterio gedimą.

Ar verta laikyti stacionarų kompiuterį atidarius šoninį dangtį?

Paprastai gali pasirodyti, kad atidarius stacionaraus kompiuterio šoninį dangtį, kompiuteris bus geriau aušinamas. Bet taip yra ne visada. Visų pirma, geras kompiuterio korpusas pagamintas taip, kad jame efektyvi oro cirkluliacija būtų uždarius kompiuterio dangtį. Oro srautu rūpinasi aušintuvai, kurie tinkama srove išpučia šiltą orą taip, kad visi komponentai būtų saugioje darbinėje temperatūroje. Kitas dalykas, kad atidarius korpusą kompiuteris į save daug greičiau pritrauks dulkių, kas vėlaiu dar pablogins situaciją.  Taigi nors trumpalaikiu atžvilgiu atidaryti korpusą gali pasirodyti efektinga, vėliau tai gali išeiti ne į naudą.

Beje, jei kaista jūsų išmanusis telefonas, kaitimo priežastis ir sprendimo būdus rasite straipsnyje Kodėl kaista jūsų išmanusis telefonas, ir kaip tai sutvarkyti.

The post Kaista kompiuteris? Ką daryti, kad kompiuteris karštomis dienomis neperkaistų appeared first on Visai Paprasta.

Atkreipiu dėmesį, kad kalbama apie labai ribotą biudžetą – už kiek pinigų galima nupirkti naudotą, bet dar pakankamai gerą kompiuterį mokslams. Ne žaidimams žaisti, ne filmams kaupti, bet tik tam, ko reikia, kad būtų galima patogiai atlikti mokslams skirtas užduotis. Perkant kompiuterį taip, kad būtų protingai išnaudotas kiekvienas euras.

Kompiuteris mokslams – nešiojamas ar stacionarus?

Turint mažai tinkamai pritaikytos vietos mokslams, nešiojamas kompiuteris turėtų būti patogesnis. Jis mažesnis, dažniausiai tylesnis, bet kada galima persinešti jį kitą vietą, nereikia rūpintis papildomais įrenginiais (klaviatūra, monitoriumi, kamera). Tačiau įsigijant ir naudojant nešiojamą kompiuterį yra daugiau rizikos:

• perkant naudotą nešiojamą kompiuterį yra daugiau šansų nusipirkti defektų turintį įrenginį
• nešiojamas kompiuteris gali būti netyčia numestas ar aplaistytas, dėl ko jis gali būti per brangus remontuoti
• apskritai nešiojamo kompiuterio remontas paprastai būna sudėtingesnis ir brangesnis – nepatogu ardyti, daug detalių integruotų ir nekeičiamų.

Stacionarūs kompiuteriai užima daugiau vietos, nėra patogūs pernešti iš vienos vietos į kitą, bet paprastai juos kur kas sunkiau netyčia sugadinti. O ir iškilus techninėms problemoms jie kur kas paprasčiau remontuojami, nes daugelis detalių yra viena nuo kitos nepriklausomos. Sugedus vaizdo, garso ar tinklo plokštei, galima tiesiog įdėti kitą. Sugedus monitoriui ar klaviatūrai tereikia įsigyti kitą.

Kalbant apie tai, kurį nupirkti pigiau – tiek naudotą, tiek stacionarų kompiuterį (visą komplektą) galima nupirkti už labai panašią kainą. Paieškojus mokslams tinkamą kompiuterį realu nupirkti už kiek daugiau nei 100 eurų.

Minimalūs parametrai ir kiti komponentai kompiuteriui, kad jis būtų tinkamas nuotoliniam mokymui

Štai į kuriuos parametrus turėtumtėte atkreipti dėmesį, jei perkate kiek įmanoma pigesnį kompiuterį mokslams:

Procesorius

Mokslams bus puikiai tinkamas antros arba naujesnės kartos Intel i3, i5 ar i7 procesorius. Kuo naujesnės kartos, tuo procesorius bus spartesnis.

Atskirti kurios kartos procesorius yra visai nesudėtinga – jo modelį turi sudaryti keturi skaitmenys (pvz. i3-2110 nurodo, kad procesorius antros kartos i3, o i5-4300u nurodo, kad procesorius yra ketvirtos kartos i5). Jei Intel procesoriaus modelį sudaro trys skaitmenys, vadinasi jis pirmos kartos – jų geriau vengti, nes jie iš principo yra gana lėti ir neekonomiški, kad būtų vis dar verta pirkti. Procesoriaus dažnis nėra labai svarbus perkant kompiuterį kuo pigiau – visi šių serijų procesoriai bus pakankamai greiti.

Senesnių Intel Core 2 Duo, Celeron, Pentium procesorių arba AMD Sempron ar Athlon jau nebeverta pirkti.

Sužinoti plačiau, kuo skiriasi Intel i3, i5 ir i7 serijos procesoriai galite sužinoti čia.

Darbinė atmintis

Darbinės atminties (ram) kompiuteryje turėtų būti bent 4GB, arba daugiau. Atminties dažnis šiuo atveju nesvarbu.

Vaizdo plokštė

Vaizdo plokštė pigiame kompiuteryje mokslams iš esmės neturi skirtumo. Ramiausia,kai ji integruota. Integruotos vaizdo plokštės neturi papildomų triukšmą keliančių ventiliatorių, ir itin retai genda.

Diskas

Paprastai senesniuose ar pigesniuose kompiuteriuose naudojami mechaniniai kietieji diskai. Pagal šiuolaikinius standartus jie visi yra lėti.

Jei kompiuterio procesorius labai greitas, ir jame yra daug darbinės atminties, kažkiek lėtą diską kompensuoja kiti komponentai. Tačiau jei visi komponentai ne pirmos jaunystės, lėtas mechaninis diskas pavers kompiuterį netoleruotinai lėtu.

Naujesni SSD tipo diskai net ir 10 metų senumo kompiuterį kur kas pagreitina – greičio skirtumas užkraunant Windows operacinę sistemą ir kasdien naudojamas programas skiriasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų, lyginant su seno tipo mechaniniais diskais.

Jei už 120 – 130 eurų radote naudotą stacionarų ar nešiojamą kompiuterį su SSD disku, jums pasisekė. Jei visgi radote gerą kompiuterį, o jame – mechaninis diskas, tuomet geriausia būtų mechaninį diską pakeisti nauju pigiu SSD disku (nauji 120 GB ir didesnės talpos kainuoja nuo 30 eurų). Tačiau reikia nepamiršti, kad keičiant diską teks perinstaliuoti ir Windows operacinę sistemą ir programas. Tačiau nebrangus kompiuteris su SSD disku veiks kur kas greičiau kasdieniuose darbuose nei keliskart brangesnis kompiuteris su mechaniniu disku.

Klaviatūra ir pelė

Prie stacionaraus kompiuterio reikalinga klaviatūra ir pelė. Bet kuri tvarkingai viekianti pelė ir klaviatūra savo darbą atliks, taigi taupant galima pirkti bet kurią, tinkamą pagal kainą ar patogumą.

Nešiojamuose kompiuteriuose viskas ne taip paprasta. Vietoj pelės juose būna integruotas lietimui jautrus jutiklis (touchpad), iš principo atliekantis pelės funkcijas. Bet jis nebūna toks patogus, kaip pelė. Taigi pelės visvien reikia.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į klaviatūrą. Moksleiviai daug rašo, taigi kur kas patogiau, jei nešiojamame kompiuteryje yra atskira skaičių klaviatūra. Jei jos nėra, rašyti lietuviškas raides ir skaičius vienu metu nėra labai patogu.

Internetinė kamera

Daugelyje nešiojamų kompiuterių kameros būna integruotos. Bet perkant visvien reikia atkreipti dėmesį, ar tokia yra.

Stacionarūs kompiuteriai integruotos kameros neturi, taigi gali reikėti įsigyti atskirai. Asmeninė rekomendacija – geriau pirkti pačią pigiausią Logitech firmos internetinę kamerą, nei bet kurią neaiškios firmos, nors ir brangesnę kamerą.

Internetinės kameros paprastai turi integruotus mikrofonus, taigi jų atskirai įsigyti nereikia.

Nešiojamo kompiuterio dydis

Visada patogiau dirbti (ir akims paprastai sveikiau) didesnis ekranas, taigi mažų nešiojamų kompiuterių (su 10-13.3″ ekranu) geriau nepirkti. Geriausiai mokslams tinka kompiuteriai su 15″ ir didesniais ekranais (nepamirštant, kad klaviatūra turėtų būti su skaičiais).

Stacionaraus kompiuterio ekranas – monitorius

Jau gana seniai negaminami maži monitoriai stacionariems kompiuteriams, bet skelbimuose vis dar galima rasti 15-17″ LCD monitorių. Į juos geriau nesidairyti. Geriausia pirkti 19″ ar didesnį monitorių su LED pašvietimu (paprastai būna parašyta monitoriaus specifikacijose) – jie naudoja mažiau energijos ir ryškiau rodo. Tvarkingą naudotą monitorių su LED pašvietimu galima nupirkti už 45 – 60 eurų. Nauji kainuoja nuo 80 eurų.

Dažniausi naudotų stacionarių kompiuterių trūkumai ar gedimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Jei tuo metu, kai apžiūrinėsite kompiuterį, jis akivaizdžiai striginėja, persikrauna, ar visai užstringa, net nesvarstykite tokio pirkti. Jei ekrane matote spalvotus trikdžius ar juostas, taip pat net nesvarstykite apie pirkimą.

Jei iš kompiuterio vidaus girdite didelį triukšmą, greičiausiai bus problema su aušintuvais. Taip pat apžiūrėkite, ar nėra išlaužtų ar kitaip pažeistų jungčių. Patikrinkite, ar įjungiant kompiuterį neužstringa įjungimo mygtukas. Visa tai sutvarkoma, bet remontas reiškia papildomas išlaidas.

Dažniausi naudotų nešiojamų kompiuterių trūkumai ar gedimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Perkant nešiojamą kompiuterį reikia atkreipti dėmesį į kur kas daugiau galimų gedimų, ar potencialių gedimo taškų.

Ką reikia apžiūrėti, kai kompiuteris dar neįjungtas:

• apžiūrėkite korpusą, ar nėra įtrūkimų, lūžių ir kitų pažeidimų.
• patikrinkite, ar nekliba kompiuterio krovimo lizdas
• patikrinkite, ar nėra kitų klibančių ar išlaužtų jungčių
• patikrinkite, ar nėra laisvumo atidarant ir uždarant kompiuterį – ar nėra didelio laisvumo ar kitų pažeidimų vyriuose

Jei matote bent vieną iš šių trūkumų, toliau kompiuterio nei neverta apžiūrinėti.

Ką reikėtų patikrinti įjungus kompiuterį:

• jei kompiuteris striginėja, persikrauna ar užstringa tikrinimo metu, geriau nerizikuokite
• jei iš kompiuterio sklinda garsus ūžimas, greičiaisia baigia sugesti viduje esantys aušintuvai. Tai nepigiai remontuojama.
• jei po kelių minučių naudojimo kompiuteris ne tik ūžia, bet ir stipriai kaista, vadinas jam reikia atlikti profilaktiką – išvalyti nuo dulkių, ir pakeisti termo pastą. Vėlgi papildomos išlaidos.
• jei ekrane mirguliuoja vaizdas, bėkite nuo tokio kompiuterio
• įsitikinkite, kad kompiuterio akumuliatorius kraunasi. Taip pat patikrinkite, ar judinant pakrovėjo laidą prie krovimo lizdo, krovimas nenutrūksta.
• kai kompiuteris įjungtas, atjunkite jį nuo pakrovėjo, ir kompiuterį apverskite, pajudinkite akumuliatorių ir kitas pasiekiamas dalis, palankstykite ekraną. Jei dings ar mirguliuos vaizdas, ar kompiuteris išsijungs, vadinasi kompiuteris jau savo atgyveno…
• patikrinkite, ar veikia ir nestringa klaviatūros klavišai – neretai kompiuterių klaviatūros būna sulaistytos, ir tai gali kelti didelių nepatogumų.

Tai galbūt ne visos, bet dažniausiai pasitaikančios naudotų nešiojamų kompiuterių problemos.

Ar galima nešiojamą kompiuterį pirkti su neveikiančia baterija, arba visai be jos? Taip, galima. Kiekvienas šiuolaikinis kompiuteris be jokių problemų veikia vien tik su pakrovėju. Naują bateriją esant poreikiui galima nusipirkti vėliau, o kompiuterį galite naudoti ir be jos.

Patikimiausi ir mažiausiai bėdų keliantys nešiojamų ir stacionarių kompiuterių gamintojai

Šis sąrašas gana subjektyvus, bet per daug metų visvien būtų galima išskirti kokių gamintojų kompiuterius galima drąsiau pirkti, o kurių geriau vengti.

Su stacionariais kompiuteriais viskas paprasta – galima pirkti praktiškai bet kurio žinomo gamintojo kompiuterius – HP, Dell, Acer, Fujitsu, Lenovo (ypač gerai „tarnauja” Thinkcentre serija). Monitoriai – Dell, Benq, HP, Asus, Lenovo, Philips.

Perkant kelių metų nešiojamą kompiuterį pasirinkimas kiek sudėtingesnis. Paprastai patikimiausiai veikia tie, kurie nauji buvo „verslo klasės”. Pavyzdžiui:

• Gamintojo HP serija Pavilion yra gana prastai pagaminta, skirta eiliniam „mėgėjui” (prasti korpusai, klaviatūros ir kt.), tačiau verslo klasės serijos Probook ir Elitebook yra kur kas patikimesnės ir geriau pagamintos.
• Analogiškai tas pats yra ir su Dell nešiojamais kompiuteriais. Precision, Latitude ir Inspiron verslo klasės kompiuteriai pagaminti kur kas kokybiškiau už pigesnių serijų modelius.
• Labai kokybiškai pagaminti, ir turbūt geriausiai iš visų tarnaujantys yra Lenovo Thinkpad serijos kompiuteriai. Bet nei vienas iš jų populiarių modelių negaminamas su skaičių klaviatūra.
• Gamintojo Acer kompiuteriai paprastai labai gerai veikia ilgus metus, bet pagaminti jie išskirtinai „pigiai” – beveik visų jų korpusai pagaminti naudojant pigią plasmasę. Nors paprastai dėl to retai kyla problemų.
• Su kitais populiariais gamintojais reikia būti atsargesniems: Sony, Asus, Compaq, Gateway, Toshiba, MSI, Packard Bell, Toshiba. Negalima sakyti, kad visi jie gamina blogus kompiuterius, tačiau tarp jų modelių gali pasitaikyti ir labai neblogų, ir labai nepatikimų variantų. Kaip taisyklė Toshiba labai komplikuotai ardosi, senesni Asus modeliai neretai turi problemų su krovimo lizdais, o Sony akumuliatoriai ir kitos specifinės dalys gana brangios, o jų Lietuvoje gauti sunku.

Radote šiame straipsnyje naudingų patarimų, ar jis padėjo išsirinkti nebrangų kompiuterį?
Tuomet nepamirškite pasidalinti straipsnio su draugais ir kolegomis!

The post Kaip neapsirikti perkant Labai pigų kompiuterį mokslams namuose appeared first on Visai Paprasta.

Šiame straipsnyje rasite keletą patarimų, į ką verta atkreipti dėmesį prieš ruošiantis atnaujinti ar pakeisti seną nešiojamą kompiuterį.

Jei kompiuteris veikia per lėtai

Už kompiuterio greitį atsakingas procesorius, darbinė atmintis (ram), kietasis diskas ir programinė įranga (Windows operacinė sistema ir kompiuteryje esančios programos). Šiek tiek plačiau apie kiekvieną iš jų:

• Procesorius. Windows 10 operacinė sistema ir daugelis šiuolaikinių programų greitai veikia su dviejų ar daugiau branduolių procesoriais. Kaip sužinoti kiek branduolių yra jūsų kompiuteryje galite čia. Daugelyje prieš keletą metų ar seniau pagamintų nešiojamų kompiuterių procesoriai yra keičiami, bet dažniausiai jį pakeisti pačiam gana sudėtinga, ir jei kompiuteryje senas procesorius turi vieną branduolį (senas Pentium 4, Celeron ar panašus procesorius), vertėtų pagalvoti apie naują kompiuterį. Tačiau jei kompiuteryje radote 2 ar daugiau branduolių Intel i3, i5 ar i7 serijos procesorių, jo turėtų užtekti kasdieniams darbams – naršymui internete, darbui su dokumentais, todėl bent jau dėl procesoriaus galite nesukti galvos.
• Darbinės atminties (ram) kiekis. Šiuolaikinis kompiuteris turi turėti bent 4 GB darbinės atminties. O dar geriau – 8 GB ar daugiau. Sužinoti kiek jūsų kompiuteryje darbinės atminties galite čia. Jei darbinės atminties kompiuteryje yra mažiau nei 4 GB, jos kiekį paprastai yra nesunku padidinti. Nedidelės talpos atminties moduliai paprastai nėra brangūs , ir jų pakeitimas nereikalauja nei Windows operacinės sistemos perrašymo, nei daug laiko keičiant atminties modulius. Taigi jei nedirbate su daug atminties reikalaujančiomis programomis (pavyzdžiui, vaizdo failų apdorojimas), vien dėl nedidelio ram kiekio kompiuterio keisti nerekia – galima atnaujinti senąjį.
• Kietasis diskas. Seno tipo mechaniniai kietieji diskai (HDD), naudoti praktiškai visuose kompiuteriuose, veikia nuo kelių iki keliasdešimties kartų lėčiau nei bet kuris naujos kartos SSD tipo diskas. Ir praktiškai kiekvienas kompiuteris, pagamintas per pastaruosius 12 metų yra suderinamas su naujaisiais SSD diskais. Taigi jei jūsų kompiuteryje yra Intel i3 ar panašios serijos procesorius, 4 GB ar daugiau darbinės atminties, bet jame vis dar „sukasi” mechaninis kietasis diskas, pakeitę jį į SSD tipo diską kompiuterio neatpažinsite – jis veiks, galima sakyti, kaip naujas.
• Kompiuterio programinė įranga. Jei kompiuteryje pilna virusų, ar suinstaliuota krūva nenaudojamų programų ir žaidimų, tuomet ženkliai pagreitinsite jo darbą vien ištrynę nereikalingas programas ar išvalę virusus ir kitus kenkėjus. Taigi vien dėl programinės įrangos kompiuterio keisti neverta – dėl tų pačių priežasčių sulėtėtų ir naujas kompiuteris. Tereikia profilaktikos, arba jei kompiuyeryje labai didelė netvarka, perinstaliuoti Windows sistemą su visomis programomis.

Visgi jei matote, kad tiek procesorius, tiek atminties kiekis, tiek ir kietasis diskas reikalauja atnaujinimo, tuomet verčiau įsigyti naują kompiuterį – seną kompiuterį atnaujinti kainuos brangiau, nei jis pats yra vertas.

Jei nėra vietos diske

Jei kompiuterio greitis jus tenkina, tačiau net ir ištrynus nereikalingus failus ir programas kompiuteryje visvien mažai vietos, nešiojamo kompiuterio keisti nėra būtina.

Šiai problemai išspręsti galimi du būdai – arba pakeisti vidinį kompiuterio diską į didesnį (tuo pačiu reikia perkelti ir programinę įrangą ir sename diske esančius failus), arba įsigyti papildomą, išorinį kietąjį diską, kurį prie kompiuterio galėsite prijungti bet kada, kai tik jo prireiks. Abu būdai nėra labai brangūs, tačiau turi savų privalumų ir trūkumų – arba reikės perkelti visą informaciją į naują diską, ir perrašyti Windows, arba reikės prie nešiojamo įrenginio nešiotis nors ir nedidelį, tačiau visvien papildomą įrenginį.

Jei kompiuteris stringa ar išsijunginėja

Dažniausios kompiuterio išsijungimo, persikrovimo ar strigimo priežastys – kietojo disko gedimas, arba kaitimas.

Kaip išsiaiškinti ar kompiuterio kietasis diskas sugedęs galite sužinoti čia. Dėl kietojo disko gedimo keisti kompiuterio į naują paprastai neverta – praktiškai visuose senesniuose nešiojamuose kompiuteriuose jie nesunkiai keičiami.

Kad kompiuteris kaista sužinoti dar paprasčiau. Jei kompiuteris ištisai triukšmingai ūžia, arba kuri nors jo dalis taip įkaista, kad sunku ties ta vieta nulaikyti ranką, kompiuterį būtina išvalyti. Šį darbą įmanoma atlikti patiems, tačiau jei nemėgstate ar bijote ardyti, galite patikėti šį darbą kompiuterių remonto specialistams. Vien dėl kaitimo keisti kompiuterio į naują neverta.

Visgi gali pasitaikyti ir rimtesnių gedimų, kurie sukelia kompiuterio išsijunginėjimus ir persikrovimus. Jei diskas sveikas, kompiuteris nekaista, atminties moduliai tvarkingi (tai gali patikrinti kompiuterių servisai), niekas nekliba ir nesimato jokių išorinìų pažeidimų, daug śansų, kad problemas kelia kompiuterio pagrindinė plokštė. Tuomet kompiuterio daugeliu atvejų nebeapsimoka remontuoti – geriau keisti į naują.

Jei kompiuteris nesikrauna, ar nelaiko baterija

Jei nešiojamas kompiuteris nesikrauna, dėl to dažniausiai kaltas jo pakrovėjas. Sugedusio pakrovėjo paprastai neverta remontuoti – geriau jį pakeisti nauju.

Jei nešiojamame kompiuteryje kliba pakrovimo lizdas, vertėtų tai suremontuoti kuo greičiau. Kompiuterių remonto centruose tai nepigiai kainuoja (tam yra priežastis – gana dažnai dėl to reikia išardyti praktiškai visą kompiuterį, o ir pats lizdo perlitavimas yra gana sudėtingas), tačiau laiku nesuremontavus yra rizika sugadinti kompiuterį nepataisomai.

Jei po daugelio metų kompiuterio baterija laiko labai trumpai, arba visai nelaiko, daugelyje kompiuterių ją labai paprasta ir santykinai nebrangu pakeisti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nauji kompiuteriai naudoja daug mažiau energijos nei senieji, taigi įsigijus naują kompiuterį baterija greičiausiai laikys kur kas ilgiau, nei nauja baterija sename kompiuteryje.

Jei nešiojamas kompiuteris nerodo vaizdo, arba sudužo nešiojamo kompiuterio ekranas

Jei sudaužėte nešiojamo kompiuterio ekraną, vien dėl to keisti kompiuterio neverta. Kompiuterio ekranas, priklausomai nuo modelio ir nuo to, ar pirksite naują ar naudotą, gali kainuoti nuo 15 iki maždaug 80 eurų. Beveik visuose kompiuteriuose ekraną pakeisti visai nesunku – tereikia atsukti kelis varžtus, atjungti nuo ekrano (matricos) pora kabelių, ir į jo vietą įstačius naują prijungti laidus atgal ir susukti varžtus į vietas. Detalias instrukcijas kaip tai padaryti galima susirasti įvedus į Youtube kompiuterio modelį, ir pridėjus „replace screen”. Tikslų ekrano matricos modelį galima sužinoti ją išsiėmus.

Kur kas rimtesnė problema – jei besinaudojant kompiuteriu, ar praėjus kelioms ar keliolikai sekundžių po jo įjungimo, ekrane dingsta vaizdas. Paprastai šios bėdos ištinka senesnius nešiojamus kompiuterius su galingomis vaizdo plokštėmis. Remontas brangus, ir dažniausiai nei neverta remontuoti, nes šis gedimas net ir kokybiškai suremontuotuose kompiuteriuose linkęs po keleto mėnesių kartotis.

Jei tiesiog norite naujo kompiuterio

Kartais nebūtina, kad kompiuteris būtų sugedęs ar keltų kitų didelių nepatogumų. Galbūt tiesiog norite naujo, lengvesnio, mažesnio, su liečiamu ekranu ar patogesne klaviatūra kompiuterio. Tuomet suprantama, kad verta pirkti naują. Tereikia protingai apgalvoti koks kompiuteris būtų tinkamiausias (greitis, disko dydis, ekrano dydis, svoris, paskirtis – pramogoms ar darbui, matinis ar blizgus ekranas, darbo su baterija trukmė, klaviatūros dydis, jungtys, specifinės funkcijos ir t.t.), ir pirmyn į paieškas!

The post Kada verta atnaujinti, o kada geriau pirkti naują nešiojamą kompiuterį appeared first on Visai Paprasta.

Skirtumai tarp Intel i3, i5 ir i7 procesorių

Paprastai i7 procesoriai yra greitesni už i5, o šie savo ruožtu greitesni už i3 serijos procesorius. Neįsigilinus atrodo labai paprasta, tačiau yra ne vienas niuansas, kuris gali šią nerašytą taisyklę kiek pakoreguoti.

Intel serijos procesoriai paprastai būna işleidžiami „šeimomis” – vienu metu išleidžiama nauja procesorių karta – nuo i3 modelio iki i7. Kartą nurodo pirmasis procesoriaus modelio skaičius. Pavyzdžiui, procesoriaus modelis i5-2500k parodo, kad procesoriaus karta yra antra. Procesoriaus i7-8700 parodo, kad procesoriaus karta – aštunta.

Šio straipsnio kūrimo metu naujausia karta – dešimta. Vertėtų atkreipti dėmesį, muo skiriasi pirmosios, dešimtosios, ir kitų kartų i serijos procesorių žymėjimai:

• Pirmosios kartos i serijos procesorių modelį sudaro 3 skaičiai – pavyzdžiui, i5-620m.
• Antros – devintos kartos modeliai žymimi keturiais skaitmenimis, kurių pormasis nurodo kartą – pavyzdžiui i7-2600 (antra karta), i3-9100 (devinta karta).
• Dešimtos kartos procesorių modeliai prasideda skaičiais 10 – pavyzdžiui i5-1035.

Kam tai svarbu? Kiekvienos kartos procesoriai kuo nors patobulėja – padideja veikimo dažnis, atsiranda nauji technologiniai sprendimai , pradedama mažiau naudoti energijos ir t.t. Taigi dviem ar trimis kartomis naujesnis i3 procesorius gali tapti greitesnis, nei senos kartos i5 procesorius.

Technologijos, naudojamos Intel i serijos procesoriuose

Tam, kad būtų aišiau kuo skiriasi procesoriai, visų pirma turime susipažinti keletu techninių sąvokų, naudojamų procesorių techniniuose parametruose. Tuomet skirtumą tarp i3, i5 ir i7 procesorių bus labai paprasta suprasti.

Virtualūs branduoliai ir fiziniai (tikri) branduoliai

Tuomet, kai greičiausi ir populiariausi stacionarių kompiuterių procesoriai buvo Pentium 4, Intel jiems sugalvojo gudrų patobulinimą – pradėjo į juos diegti Hyper-Threading sistemą. Ši sistema leidžia kompiuteriui „galvoti”, kad jame yra ne vienas , o du atskiri procesoriai. Šiuo atveju – virtualūs branduoliai. Nors realiai procesorius vienas, ši sistema leido procesoriui efektyviau paskirstyti duomenis, ir kai kurioms programoms tai davė ženklią naudą – skaičiavimai dažniausiai vykdavo iki 30% greičiau. Ta pati technologija, kiek patobulinta, naudojama iki šiol.

Fiziniai branduoliai – tai atskiri procesoriai, integruoti viename procesoriaus korpuse. Kitaip tariant, jei kompiuteris turi du branduolius , tai iš principo tas pats, lyg jis turėtų du atskirus procesorius. Fiziniai branduoliai pasiekia kur kas geresnius greičio rodiklius, nei virtualūs branduoliai.

Turbo Boost technologija

Įsivaizduokite, kad naudojate nešiojamą kompiuterį, ir jums itin aktualu, kad jis būtų labai greitas, ir tuo pačiu galėtų ilgas valandas veikti neprijungtas prie elektros tinklo.

Tam Intel naudoja Turbo Boost technologiją. Pavyzdžiui, naudojate procesorių, kurio įprastas taktinis dažnis – 2.00 GHz, ir su Turbo Boost jis gali pasiekti 2.80 GHz dažį. Vadinasi, kad jei šiuo metu nežaidžiate, ar nedirbate su sudėtingomis programomis, procesorius taupo energiją, ir veikia iki 2.0 GHz greičiu. Jei įsijungiate daug resursų naudojantį žaidimą, esant reikalui prlcesorius gali veikti ir iki 2.80 GHz dažniu. Procesorius veiks daug greičiau, tačiau sunaudos ženkliai daugiau energijos.

Procesoriaus laikinos atminties dydis (cache)

Dar vienas itin svarbus kompiuterio parametras – laikinos atminties dydis. Laikinoji kompiuterio atmintis veikia labai panašiai, kaip kompiuterio darbinė atmintis – joje laikomi šiuo metu skaičiavimams reikalingi duomenys. Taigi taisyklė galioja ta pati – kuo atminties daugiau, tuo geriau.

Intel i3 procesoriai

i3 serijos procesoriai – patys pigiausi ir paprasčiausi i serijos gaminiai. Senesnieji i3 procesoriai turi po 2 fizinius branduolius , ir 2 virtualius. Tik kai kurie naujausių kartų i3 procesoriai turi po 4 fizinius branduolius, tačiau yra vienas niuansas – tam, kad jie netaptų pernelyg greiti, ir neaplenktų brangesnių i5, juose atsisakyta virtualių branduolių.

Dar du trūkumai, lyginant su i5 ir i7 serijos procesoriais – i3 serija netuti ansčiau minėtos Turbo Boost technologijos, ir juose yra mažiau procesoriaus laikinosios atminties (cache).

Vidi šie kompromisai nereiškia, kad i3 procesoriai yra prasti. Jie tiesiog skirti lengvesnėms užduotims – ofiso darbams (darbui su dokumentais), pramogoms internete (nesudėtingi žaidimai, youtube ir t.t.), visiems kitiems kasdieniams darbams su kompiuteriu.

Intel i5 procesoriai

i5 serija – galima sakyti aukso viduriukas visoje i procesorių gamoje. Nemaža dalis jų neturi virtualių branduolių, tačiau dažniausiai turi didesnį veikimo dažnį nei i3, gali turėti daugiau fizinių beanduolių, visi palaiko Turbo Boost technologiją, ir turi daugiau laikinosios atminties.

Taigi tos pačios kartos i5 procesoriai pranašesni už i3. Jie labiau tinka žaidimams ir sudėtingesniems darbams – vaizdo ir garso apdorojimui, CAD tipo programoms. Papildomi resursai aišiai juntami ir paprastesniuose darbuose.

Intel i7 procesoriai

i7 serija – sparčiausi įprastos serijos procesoriai. Jie turi daugiausiai fizinių branduolių, daugiausiai virtualių branduolių, turi didžiausią laikinąją atmintį, ir palaiko Turbo Boost technologiją.

Šie procesoriai skirti dirbti su keletu sudėtingų užduočių vienu metu. Jei reikalingas greitas procesorius sudėtingiems skaičiavimams, žaidimų transliavimui (streaminimui), aukštos raiškos vaizdo apdorojimui, šie procesoriai – kaip tik tam.

Intel i9 serijos procesoriai

Prieš keletą metų i seriją papildė dar viena nauja procesorių gama – i9. Tai nėra įprasta serija – jie gerokai brangesni, turi įspūdingus kiekius branduolių ir spartinančios atminties. Nors juos galima įsigyti kasdieniam naudojimui, tačiau pagal kainą, naudojamą elektros energijos kiekį ir technines galimybes jie labiau skirti darbo stotims, itin sudėtingų animacijų ar kitų nekasdien maudojamų skaičiavimų darbams atlikti.

Ką reiškia prie Intel i serijos procesorių esančios raidės

Neretai i serijos procesorių modeliai turi po vieną ar daugiau raidžių. Pavyzdžiui – i5 2500k, ar i7-6920hq. Ką reiškia šios raidės:

• Q – šis žymėjimas naudojamas senesnių kartų procesoriuose, ir reiškia, kad procesorius yra 4 branduolių.
• H raidė. Visi i serijos procesoriai turi integruotus vaizdo apdorojimo procesorius. H reiškia, kad procesorius turi greitesnį vaizdo procesorių nei tie i serijos procesoriai, neturintys šio žymėjimo.
• G raidė, paprastai randama nešiojamų kompiuterių procesoriuose , nurodo, kad kartu su procesoriumi yra įdiegtas ir atskiras vaizdo procesorius (loaudiškai tariant, atskira vaizdo plokštė)
• K reiškia, kad procesorius yra „neužrakintas” – jį galima spartinti iki didesnio dažnio, nei nurodyta jo techninėse charakteristikose.
• T raidė stacionarių kompiuterių procesorių modeliuose reiškia, kad procesorius optimizuotas kuo mažesniam energijos suvartojimui.
• Y raidė naudojama senesniuose nešiojamų kompiuterių procesoriuose. Ji reiškia, kad procesorius naudoja mažiau energijos, dėl to turėtų ženkliai ilgiau laikyti baterija.
• U raide žymimi naujesni nešiojamų kompiuterių procesoriai, taupantys energiją.

Norite sužinoti koks procesorius yra jūsų kompiuteryje? Tai galite sužinoti čia.

The post Kuo skiriasi Intel i3, i5 ir i7 procesoriai, ir kaip teisingai pasirinkti tinkamą appeared first on Visai Paprasta.

Kokio modelio ir dažnio procesorius yra jūsų kompiuteryje

Norint sužinoti tikslų procesoriaus modelį Windows operacinėje sistemoje nereikia jokių papildomų įrankių ar programų – tai galima pamatyti keliose skirtingose vietose.

Jei jums svarbu tik konkretus procesoriaus modelis ir jo veikimo dažnis, lengviausia šią informaciją rasti įsijungus failų naršyklės langą. Lango kairėje pusėje spauskite dešinį pelės klavišą ant nuorodos This PC (liet. Šis kompiuteris), ir atsidariusiame meniu rinkitės apatinį punktą Properties (liet. Ypatybės).

Lange matysite pagrindinius kompiuterio techninius duomenis – kokio modelio ir dažnio procesorius įdiegtas kompiuteryje, kiek jame darbinės atminties (ram), ir kokia operacinė sistema suinstaliuota kompiuteryje.

Kaip sužinoti kiek branduolių yra jūsų kompiuterio procesoriuje, ir kitus jo parametrus

Šiai informacijai sužinoti jums taip pat nereikalingos jokios papildomos programos – minėtą informaciją jums parodys Windows sistema. Tam vienu metu spauskite klaviatūros klavišus CTRL, ALT ir DELETE (CTRL+ALT+DEL). Atsidariusiame lange rinkitės Task manager (liet. Užduočių tvarkytuvas), o tada – More (liet. Daugiau išsamios informacijos).

Lango viršuje matysite keletą skilčių. Rinkitės Performance (liet. Efektyvumas).

Šiame lange matysite visus pagrindinius procesoriaus duomenis – koks jo dažnis, modelis, kiek jis turi spartinančios atminties (L1, L2, L3). Taip pat galite realiu laiku matyti koks jo apkrovimas (rodoma grafike, ir rašoma procentais).

Jei kompiuteryje neįjungta jokia sudėtinga programa, o jo apkrovimas nuolat viršija 10-20% net ir neatliekant su kompiuteriu jokių darbų, pats laikas patikrinti, ar kompiuteryje nėra virusų, ar kitų kenkėjiškų programų.

The post Kaip sužinoti koks procesorius yra jūsų kompiuteryje appeared first on Visai Paprasta.

Prijungti antrą monitorių arba televizorių galima prijungti praktiškai prie bet kurio nešiojamo ar stacionaraus kompiuterio, ir tai atlikti visai nesudėtinga. Čia rasite trumpą instrukciją, kaip tai padaryti.

Kokio laido (kabelio) reikės, norint prijungti kompiuterį prie televizoriaus arba antro monitoriaus

Dažniausiai nešiojamuose ir stacionariuose kompiuteriuose pasitaikančios jungtys, skirtos prijungti kompiuterį prie papildomo ekrano yra šios:

• VGA (perduoda tik vaizdą),
• DVI (perduoda tik vaizdą),
• DisplayPort (perduoda vaizdą, dažniausiai perduoda ir garsą),
• HDMI (perduoda tiek vaizdą, tiek ir garsą).

Štai kaip šios jungtys atrodo kompiuteriuose, monitoriuose ar televizoriuose:

Jeigu tiek kompiuteryje, tiek ir monitoriuje (ar televizoriuje) yra viena iš šių jungčių (ir kompiuteryje, ir monitoriuje abi jungtys tokios pačios), tuomet norint sujungti kompiuterį su antru ekranu jums tereikės atitinkamo laido (VGA, HDMI, DVI ar DisplayPort kabelio).

Jei kompiuteryje ir televizoriuje (ar monitoriuje) yra minėtos jungtys, tačiau jos skirtingos, sujungti greičiausiai taip pat pavyks, tik reikės adapterio:

• jei kompiuteryje yra VGA jungtis, o monitoriuje – DVI, galima naudoti adapterį iš VGA į DVI.
• DVI, HDMI ir DisplayPort jungtys perduoda tik skaitmeninį signalą. Elektronikos prekių parduotuvėse nesunkiai rasite adapterių iš vienos jungties į kitą už keletą eurų.

Sudėtingesnė situacija, jei kompiuteryje yra tik VGA jungtis, o monitoriuje ar televizoriuje – tik HDMI jungtis. Tuomet paprasto adapterio rasti nepavyks, ir daugeliu atvejų pajungti iš vienos jungties į kitą gali būti sudėtinga – tam reikalingas brangus ir sudėtingas adapteris.

Ką reikia nustatyti televizoriuje ar monitoriuje, prijungus jį prie kompiuterio

Tam, kad prijungus televizorių prie kompiuterio būtų matomas iš kompiuterio rodomas vaizdas, televizoriaus vaizdo šaltinių (sources) sąraše reikia pasirinkti tinkamą šaltinį (įėjimą). Dažniausiai šaltinio pavadinimas sutampa su jungties pavadinimu (pavyzdžiui, šaltinis HDMI). Tą patį reikėtų padaryti ir monitoriuje, jei jis automatiškai nepradėjo rodyti vaizdo.

Ką reikia nustatyti kompiuteryje, jei prijungėte antrą monitorių ar televizorių

Daugeliu atvejų vos tik prijungus antrą monitorių ar televizorių prie stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio, kompiuteris iš karto „supras” ką su juo daryti, ir pradės jame rodyti vaizdą. Tačiau net jei vaizdas ir rodomas, gali reikėti pasirinkti, kaip norite išdėstyti vaizdą ekranuose.

Tam, kad kompiuteryje su Windows 10 operacine sistema galėtumėte valdyti ekrano nustatymus, tuščioje darbalaukio vietoje spauskite dešinį pelės klavišą, ir atsidariusiame meniu pasirinkite Display settings (liet. Ekrano nustatymai).

Atsidariusiame nustatymų lange svarbiausios bus šios trys skiltys (pažymėtos numeriais paveikslėlyje):

Numeris 1. Jei paveikslėlyje matomi du ekranai, tuomet kompiuteris jau užregistravo antrą monitorių ar televizorių. Paprastai numeriu 1 būna pažymėtas pagrindinis (pavyzdžiui, nešiojamo kompiuterio) ekranas.
Jei antrasis ekranas pastatytas pirmajam iš dešinės, galima pelės pagalba perstumti paveikslėlyje matomą ekraną iš kairės į dešinę.
Jei antrasis ekranas padėtas aukščiau nei pirmasis, tuomet antrąjį ekraną paveikslėlyje pelės pagalba galima perstumti aukščiau.
Kam to reikia? Todėl, kad pelei pereinant iš vieno ekrano į kitą nebūtų nepatogumo, kad pelės rodyklė ar žymeklis atsiras ne toje pusėje, kurioje tikėjotės.

Numeris 2. Jei nežinote, kuris ekranas yra pažymėtas numeriu 1, o kuris – numeriu 2, paspaudus mygtuką Identify (liet. Identifikuoti) ekrane bus parodytas jo numeris.

Numeris 3. Skiltyje Multiple displays (liet. Keli ekranai) galite pasirinkti, ką norite matyti kiekviename iš ekranų:

• pasirinkus Duplicate these displays (liet. Dubliuoti šiuos ekranus) abiejuose ekranuose bus rodomas tas pats vaizdas.
• pasirinkus Extend these displays (liet. Plėsti šiuos ekranus) abiejuose ekranuose bus galima matyti skirtingą vaizdą. Pavyzdžiui, viename ekrane galite atsidaryti vieną dokumentą ar programą, o kitame ekrane – kitą dokumentą. Kiekvieną langą pelės pagalba galima pertempti iš vieno ekrano į kitą lygiai taip pat, kaip pertempiate langą viename ekrane iš vienos vietos į kitą.
• pasirinkus Show only on 1 (liet. Rodyti tik 1) vaizdas bus rodomas tik ekrane, pažymėtame numeriu 1.
• pasirinkus Show only on 2 (liet. Rodyti tik 2) vaizdas bus rodomas tik ekrane, pažymėtame numeriu 2.

Atjungus antrą monitorių ar televizorių nuo kompiuterio, visi langai automatiškai grįš į pirmąjį monitorių. O vėliau vėl prijungus antrą monitorių, automatiškai bus įjungti tie nustatymai, kuriuos buvote pasirinkę tą kartą, kai naudojote kelis monitorius vienu metu. Taigi kaskart reguliuoti ar prisiminti tų pačių nustatymų nereikės.

The post Kaip prie kompiuterio prijungti antrą monitorių arba televizorių appeared first on Visai Paprasta.