Šiandien sužinosime, kaip vos per keletą sekundžių pamatyti pagrindinius stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio duomenis.

Kaip sužinoti kompiuterio parametrus Windows 11 ir Windows 10 operacinėse sistemose

Pirmas žingsnis, kurį jums reikia padaryti, tai vienu metu klaviatūroje paspausti CTRL, ALT ir DELETE mygtukus (CTRL+ALT+DELETE). Tuomet ekrano lange pasirinkite Task Manager nuorodą.

Sekantis žingsnis, kurį reikia padaryti, šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, ar naudojate Windows 10, ar Windows 11. Jei naudojate Windows 10 operacinę sistemą, atsidariusiame Task Manager lange spauskite Performance skiltį lango viršuje.

Jei naudojate Windows 11, šią skiltį įjungsite paspaudę Performance ikoną lango kairėje pusėje (žemiau matomame paveikslėlyje pažymėta raudonai).

Vos tik atsidarius Performance skiltį matysite kompiuterio pagrindinio procesoriaus (CPU) duomenis:

• viršuje – koks procesorius komputeryje (pavyzdyje matomas procesoriaus modelis AMD Ryzen 5300U)
• grafike matysite procesoriaus apkrovimą šiuo metu
• Standartinis dažnis / greitis (Base speed) ir šiuo metu naudojamas dažnis / greitis (Speed). Plačiau apie šiuos dažnius – po šiuo sąrašu.
• Procesoriaus apkrovimas šiuo metu (Utilization)
• Cores – kiek tikrų branduolių turi procesorius
• Logical processors – kiek virtualių branduolių turi procesorius
• Up time rodo kiek laiko kompiuteris veikia be perkrovimų ar visiško išjungimo. Pavyzdyje matoma, kad šis kompiuteris veikia daugiau nei 7 dienas ir 22 valandas nuo paskutinio įjungimo ar perkrovimo.

Dar šiek tiek informacijos dėl procesoriaus dažnio (speed ir base speed). Senuose kompiuteriuose procesoriaus dažnis būdavo fiksuotas. Jei nusipirkote kompiuterį su 2.8GHz procesoriumi, tai jis tuo dažniu visą laiką ir dirbs. Tačiau naujesni procesoriai, nes ir nagrinėjant konkretų procesorių, gali turėti skirtingą darbinį dažnį, ir skirtingą maksimalų dažnį.

Taip yra dėl to, kad kai procesoriaus neapkraunate sunkiais darbais, jis veikia labiau energiją taupančiu režimu, ir naudoja žemesį dažnį. Kai procesorių apkraunate labiau, procesorius dažnį padidina. Gamintojai iš esmės nustato standartinį dažnį (base speed), bet rašo ir trumpalaikį dažnį, kurį tas pats procesorius gali pasiekti atlikdamas trumpalaikę sunkią užduotį. Dėl to dažnis kartais gali būti didesnis.

Memory skiltyje galite matyti pagrindinius darbinės atminties (kitaip tariant – RAM) duomenis:

• lango viršuje matysite, kiek RAM kompiuteris turi iš viso (pavyzdyje matoma 16.0GB ram). Po apačia matomas skaičius 14.8 GB nurodo, kad realiai kompiuteris gali išnaudoti iki 14.8GB ram iš esančių 16GB. Likusieji 1.2GB visada paskirti vaizdo plokštės atminčiai.
• grafike matysite šiuo metu naudojamos atminties dalį
• In use rodo, kiek šiuo metu darbinės atminties naudojama
• Available nurodo, kiek šiuo metu darbinės atminties laisva
• Speed rodo darbinės atminties taktinį dažnį (greitį)
• Slots rodo kiek atminties lizdų yra kompiuteryje. Teoriškai būtų galima pamanyti, kad tai reiškia, jog yra du ram atminties lizdai kompiuteryje, kuriuose galite keisti atminties modius. Bet nebūtinai yra būtent taip – kai kuriuose kompiuteriuose atminties moduliai yra integruoti ir nekeičiami. Tačiau sistema ir juos rodys kaip atskitus atminties lizdus (slots).
• Form factor – atminties tipas
• Hardware reserved – kiek atminties yra rezervuota kitiems kompiuterio įrenginiams (šiuo atveju vaizdo plokštei).

Disk skiltyse matysite kompiuteryje esančių SSD arba kietųjų diskų informaciją:

• Viršuje – konkretus disko modelis (pavyzdyje matomas Samsung MZAL… modelis)
• Capacity – disko talpa
• Formatted – disko vieta, šiuo metu paruošta naudojimui
• Type – disko tipas
• Read speed – informacijos skaitymo greitis šiuo metu
• Write speed – informacijos įrašymo greitis šiuo metu

Wi-Fi skiltyje matysite WiFi interneto duomenis:

• Lango viršuje – Wifi tinklo plokštės modelis (Realtek RTL…)
• grafike – koks šiuo metu duomenų išsiuntimo (Send) ir gavimo (Receive) greitis. Jei nieko nesiunčiate, šie grafikai gali nieko nerodyti.
• SSID – belaidžio tinklo pavadinimas, prie kurio šiuo metu esate prisijungę.
• Connection type – prisijungimo tipas.
• Signal strength – kokiu stiprumu kompiuteris šiuo metu „pagauna” WiFi belaidžio ryšio signalą.

GPU skiltyje matysite vaizdo plokštės parametrus:

• Viršuje – vaizdo plokštės modelis. Pavyzdyje kompuiuteris naudoja vaizdo plokštę, integruotą į procesorių (CPU), taigi duomenų rodoma mažiau, nei matydami atskirą žaidimams skirtą vaizdo plokštę.
• Driver version – vaizdo plokštės tvarkyklės versija
• Driver date – vaizdo plokštės tvarkyklės išleidimo data
• DirectX version – naujausia palaikoma DirectX versija
• GPU temperature rodo vaizdo plokštės temperatūrą šiuo metu.

Norite sužinoti detalesnius kiekvienos kompiuterio dalies parametrus? Tuomet jums prireiks nemokamos programos Speccy. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.

The post Kaip greitai sužinoti kompiuterio parametrus, be jokių programų appeared first on Visai Paprasta.

Tačiau koděl taip yra? Ar telefonas techniškai pradeda veikti lėčiau? O gal telefonų gamintojai specialiai stengiasi, kad nuolat pirktumėte naujus įrenginius?

Atsakymas į šiuos klausimus kai kam gali pasirodyti akivaizdus – kad taip daroma specialiai. Bet visgi ne viskas taip paprasta.

Programiniai atnaujinimai ir nauja techninė įranga

Tiek kompiuteriams, tiek ir išmaniesiems telefonams nuolat išleidžiamos naujos operacinės sistemos versijos. To reikia dėl laikui bėgant randamų saugumo spragų, ir dėl to, kad nevisada įmanoma įdiegti naujas funkcijas į senas operacines sistemas. Dažnai lengviau ir efektyviau perrašyti iš naujo, nei taisyti ir perprogramuoti senus operacinių sistemų blokus.

Lygiai tas pats ir su kita programine įranga – didėjant atliekamų funkcijų kiekiui, ar funkcionalumui sudėtingėjant, programoms reikia daugiau techninių resursų. Net jeigu būtent jums tas funkcionalumas neaktualus.

Kita medalio pusė – techninė įranga. Kiekvienais metais procesorių ir kitų aparatinių sistemų gamintojai išleidžia naujus, patobulintus modelius. Neretai jų darbo principai ženkliai skiriasi nuo prieš tai buvusių modelių. Ypač tai jaučiasi, jei turite seną kompiuterį su vieno branduolio procesoriumi, lyginant jį su dviejų ar daugiau branduolių procesoriumi.

Kad nauji procesoriai, atminties moduliai ir kitos techninės naujovės būtų kuo geriau išnaudotos, programinė įranga visų pirma būna optimizuojama būtent tiems naujiems modeliams. O kad tai galimai pakenks senesniems telefonams ar kompiuteriams, programinės ir techninės įrangos gamintojams nelabai svarbu. Dažniausiai būna padaroma tiek, kad naujos programos apskritai veiktų senesniuose įrenginiuose, o kaip gerai veiks gamintojams nebetaip svarbu, kadangi jiems didžiausias pelnas ateina iš naujų modelių.

Visa tai paaiškina, kodėl kuo puikiausiai anskčiau veikę telefonai net ir elementarias funkcijas atlieka lėtai. Teoriškai, jei visai neatnaujintumėte programų ir operacinės sistemos telefone nuo pat jo įsigijimo, jis per laiką taip nesulėtėtų. Taip veikė senieji, ne išmanieji telefonai. Jų didžiausia bėda būdavo sugedęs pakrovimo lizdas, nusitrynęs ekranas, ir sutrumpêjęs baterijos veikimo laikas. Net ir po 15 metų naudojimo jie veikia taip pat greitai, kaip ir tada, kai juos įsigijote naujus.

Tačiau senieji telefonai nebuvo priklausomi nuo interneto ir gamintojo serverių. Negaudavote naujų programų, nenaršydavote internete, dėl to atnaujinimai buvo neaktualūs. Tačiau dabar be atnaujinimų nemaža dalis įprastų programų po kurio laiko tiesiog nebeveiktų, arba keltų nemažą riziką telefone esančių duomenų saugumui.

Ar telefonų ir kompiuterių gamintojai specialiai stengiasi, kad senieji įrenginiai sulėtėtų?

Gamintojai pastoviai išleidžia naujus telefonus tam, kad nuo jų uždirbtų. Investuoja į naujesnes technologijas, modernesnę programinę įrangą. Tuo tarpu programuoti naujas funkcijas seniems telefonams – papildomos išlaidos.

Galima būtų įtarti, kad gamintojai specialiai stengiasi, kad senieji telefonai veiktų lėčiau. Bet net jei taip ir būtų, būtų labai nelengva tai įrodyti. Visų pirma dėl to, kad visų populiariausių išmanių telefonų ir kompiuterių operacinės sistemos yra „uždaro kodo”. Tai reiškia, kad nėra galimybės pamatyti ir analizuoti tiek Android, tiek Windows, tiek Apple įrenginiams skirtų operacinių sistemų programinio kodo. Jų kūrėjai, grubiai tariant, leidžia prisijungti prie operacinės sistemos tam numatytose vietose, bet kitaip nei atviro kodo sistemose (pavyzdžiui, Linux), pats sistemos branduolys yra uždaras – nėra galimybės matyti, kaip konkrečiai sistema veikia, kiek ir kokių funkcijų atlieka vartotojui nematant.

Taigi teoriškai galima manyti, kad gamintojai specialiai daro taip, kad telefonai ir kompiuteriai po kurio laiko pradėtų veikti lėčiau. Bet realybėje yra ko gero kita priežastis – jie tiesiog per mažai įdeda pastangų, kad naujos programos greitai veiktų ir senesniuose įrenginiuose.

Ką dėl sulėtėjusio kompiuterio ar išmanaus telefono gali padaryti jo naudotojas

Iš principo visiškai apsisaugoti nuo kompiuterio ar telefono sulėtėjimo nepavyks – šiuolaikiniai telefonai ir kompiuteriai gaminami taip, kad visvien laikas nuo laiko teks juos atsinaujinti.

Tačiau protinga profilaktika bent keliems mėnesiams ar metams į priekį turėtų padėti:

• Ištrinkite visas nebenaudojamas programas, žaidimus, ir kitus nereikalingus failus – tiek telefone, tiek kompiuteryje
• Pakeiskite naudojamą interneto naršyklę į tokią, kuri reikalauja mažiau techninių resursų. Senuose telefonuose kur kas greičiau veikia DuckDuckGo naršyklė. Kompiuteriuose paprastai greičiausiai veikia Mozilla Firefox.
• Bent kartą per pora metų atstatykite telefono gamyklinius parametrus, kad telefonas iš naujo parsisiųstų tik naujausią programinę įrangą, ir nebeliktų senų failų ir nustatymų. Tik nepamirškite pasidaryti nuotraukų ir kitų svarbių failų kopijas kompiuteryje!
• Bent kartą per pora metų perinstaliuokite kompiuterio operacinę sistemą – kompiuteriuose taip pat per laiką prisikaupia nereikalingų failų, atsiranda netinkamai veikiančių ar nesaugių programų. Kaip perinstaliuoti Windows operacinę sistemą galite sužinoti čia.
• Bent kartą per metus išvalykite kompiuterį nuo dulkių. Švarus kompiuteris mažiau kais, ir dėl to veiks sparčiau.

The post Kodėl kompiuteriai ir telefonai laikui bėgant sulėtėja appeared first on Visai Paprasta.

Ilgai besilaikantys karšti orai ne į naudą ne vien žmogui, bet ir technikai.  Kompiuteris – ypač jautrus įrenginys didelėms temperatūroms, taigi karštomis dienomis reikėtų atkreipti dėmesį ar jis tinkamai aušinamas. Štai keletas patarimų, kaip tinkamai apsaugoti kompiuterį nuo perkaitimo.

Kompiuteryje neturi būti dulkių

Tiek nešiojami, tiek stacionarūs kompiuteriai per laiką pritraukia į save dulkių. Dulkės trukdo tinkamai aušinti kaistančius komponentus, ko pasekoje kompiuteris gali rimtai sugesti. Stacionarius kompiuterius išvalyti nėra sudėtinga- atsidarius korpusą reikia išpūsti susikaupusias dulkes iš vidaus suspausto oro balionėliu (būna pirkti daugelyje elektronikos bei didesnėse kompiuterių parduotuvėse), arba jei tokio neturite, galima bandyti dulkes iš vidaus išsiurbti dulkių siurbiu. Visų dulkių neišsiurbsite, bet bent jau nemažą dalį turėtų pavykti ištraukti. Taigi jei nėra kitų galimybių, tai visgi geriau negu nieko.

Su nešiojamais kompiuteriais kiek sunkiau – iš jo dulkių paprastai neišsiurbsi. Ir priklausomai nuo kompiuterio konstrukcijos, ne iš visų padės išpūsti ir suspausto oro balionėlis. Taigi gali reikėti kompiuterį išvalymui nunešti į kompiuterių remonto servisus.

Atitraukite kompiuterį nuo sienos

Jei stacionarus kompiuteris stovi prie sienos, karštomis dienomis intensyviai dirbant vertėtų jį atitraukti nuo sienos, ir patraukti visus šalia esančius daiktus, kurie trukdytų gerai oro cirkuliacijai. Tas pats ir nešiojamiems kompiuteriams – jei kompiuteris stovi ant stalo apkrautas popieriais ar kitais daiktais, reikia kuo labiau atlaisvinti aušinimui skirtas angas.

 Saugokite kompiuterį nuo tiesioginių saulės spindulių

Saulei šviečiant tiesiai į kompiuterį, jame temperatūra gali pakilti net ir keletą kartų. Tai labai pavojinga. Lygiai taip pat, kaip ir automobilyje – jei lauke +30*C, ne pavėsyje stovinčiame automobilyje gali būti ir +50*C – +60*C. Tai gali greitai pereiti į rimtą kompiuterio gedimą.

Ar verta laikyti stacionarų kompiuterį atidarius šoninį dangtį?

Paprastai gali pasirodyti, kad atidarius stacionaraus kompiuterio šoninį dangtį, kompiuteris bus geriau aušinamas. Bet taip yra ne visada. Visų pirma, geras kompiuterio korpusas pagamintas taip, kad jame efektyvi oro cirkluliacija būtų uždarius kompiuterio dangtį. Oro srautu rūpinasi aušintuvai, kurie tinkama srove išpučia šiltą orą taip, kad visi komponentai būtų saugioje darbinėje temperatūroje. Kitas dalykas, kad atidarius korpusą kompiuteris į save daug greičiau pritrauks dulkių, kas vėlaiu dar pablogins situaciją.  Taigi nors trumpalaikiu atžvilgiu atidaryti korpusą gali pasirodyti efektinga, vėliau tai gali išeiti ne į naudą.

Beje, jei kaista jūsų išmanusis telefonas, kaitimo priežastis ir sprendimo būdus rasite straipsnyje Kodėl kaista jūsų išmanusis telefonas, ir kaip tai sutvarkyti.

The post Kaista kompiuteris? Ką daryti, kad kompiuteris karštomis dienomis neperkaistų appeared first on Visai Paprasta.

Atkreipiu dėmesį, kad kalbama apie labai ribotą biudžetą – už kiek pinigų galima nupirkti naudotą, bet dar pakankamai gerą kompiuterį mokslams. Ne žaidimams žaisti, ne filmams kaupti, bet tik tam, ko reikia, kad būtų galima patogiai atlikti mokslams skirtas užduotis. Perkant kompiuterį taip, kad būtų protingai išnaudotas kiekvienas euras.

Kompiuteris mokslams – nešiojamas ar stacionarus?

Turint mažai tinkamai pritaikytos vietos mokslams, nešiojamas kompiuteris turėtų būti patogesnis. Jis mažesnis, dažniausiai tylesnis, bet kada galima persinešti jį kitą vietą, nereikia rūpintis papildomais įrenginiais (klaviatūra, monitoriumi, kamera). Tačiau įsigijant ir naudojant nešiojamą kompiuterį yra daugiau rizikos:

• perkant naudotą nešiojamą kompiuterį yra daugiau šansų nusipirkti defektų turintį įrenginį
• nešiojamas kompiuteris gali būti netyčia numestas ar aplaistytas, dėl ko jis gali būti per brangus remontuoti
• apskritai nešiojamo kompiuterio remontas paprastai būna sudėtingesnis ir brangesnis – nepatogu ardyti, daug detalių integruotų ir nekeičiamų.

Stacionarūs kompiuteriai užima daugiau vietos, nėra patogūs pernešti iš vienos vietos į kitą, bet paprastai juos kur kas sunkiau netyčia sugadinti. O ir iškilus techninėms problemoms jie kur kas paprasčiau remontuojami, nes daugelis detalių yra viena nuo kitos nepriklausomos. Sugedus vaizdo, garso ar tinklo plokštei, galima tiesiog įdėti kitą. Sugedus monitoriui ar klaviatūrai tereikia įsigyti kitą.

Kalbant apie tai, kurį nupirkti pigiau – tiek naudotą, tiek stacionarų kompiuterį (visą komplektą) galima nupirkti už labai panašią kainą. Paieškojus mokslams tinkamą kompiuterį realu nupirkti už kiek daugiau nei 100 eurų.

Minimalūs parametrai ir kiti komponentai kompiuteriui, kad jis būtų tinkamas nuotoliniam mokymui

Štai į kuriuos parametrus turėtumtėte atkreipti dėmesį, jei perkate kiek įmanoma pigesnį kompiuterį mokslams:

Procesorius

Mokslams bus puikiai tinkamas antros arba naujesnės kartos Intel i3, i5 ar i7 procesorius. Kuo naujesnės kartos, tuo procesorius bus spartesnis.

Atskirti kurios kartos procesorius yra visai nesudėtinga – jo modelį turi sudaryti keturi skaitmenys (pvz. i3-2110 nurodo, kad procesorius antros kartos i3, o i5-4300u nurodo, kad procesorius yra ketvirtos kartos i5). Jei Intel procesoriaus modelį sudaro trys skaitmenys, vadinasi jis pirmos kartos – jų geriau vengti, nes jie iš principo yra gana lėti ir neekonomiški, kad būtų vis dar verta pirkti. Procesoriaus dažnis nėra labai svarbus perkant kompiuterį kuo pigiau – visi šių serijų procesoriai bus pakankamai greiti.

Senesnių Intel Core 2 Duo, Celeron, Pentium procesorių arba AMD Sempron ar Athlon jau nebeverta pirkti.

Sužinoti plačiau, kuo skiriasi Intel i3, i5 ir i7 serijos procesoriai galite sužinoti čia.

Darbinė atmintis

Darbinės atminties (ram) kompiuteryje turėtų būti bent 4GB, arba daugiau. Atminties dažnis šiuo atveju nesvarbu.

Vaizdo plokštė

Vaizdo plokštė pigiame kompiuteryje mokslams iš esmės neturi skirtumo. Ramiausia,kai ji integruota. Integruotos vaizdo plokštės neturi papildomų triukšmą keliančių ventiliatorių, ir itin retai genda.

Diskas

Paprastai senesniuose ar pigesniuose kompiuteriuose naudojami mechaniniai kietieji diskai. Pagal šiuolaikinius standartus jie visi yra lėti.

Jei kompiuterio procesorius labai greitas, ir jame yra daug darbinės atminties, kažkiek lėtą diską kompensuoja kiti komponentai. Tačiau jei visi komponentai ne pirmos jaunystės, lėtas mechaninis diskas pavers kompiuterį netoleruotinai lėtu.

Naujesni SSD tipo diskai net ir 10 metų senumo kompiuterį kur kas pagreitina – greičio skirtumas užkraunant Windows operacinę sistemą ir kasdien naudojamas programas skiriasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų, lyginant su seno tipo mechaniniais diskais.

Jei už 120 – 130 eurų radote naudotą stacionarų ar nešiojamą kompiuterį su SSD disku, jums pasisekė. Jei visgi radote gerą kompiuterį, o jame – mechaninis diskas, tuomet geriausia būtų mechaninį diską pakeisti nauju pigiu SSD disku (nauji 120 GB ir didesnės talpos kainuoja nuo 30 eurų). Tačiau reikia nepamiršti, kad keičiant diską teks perinstaliuoti ir Windows operacinę sistemą ir programas. Tačiau nebrangus kompiuteris su SSD disku veiks kur kas greičiau kasdieniuose darbuose nei keliskart brangesnis kompiuteris su mechaniniu disku.

Klaviatūra ir pelė

Prie stacionaraus kompiuterio reikalinga klaviatūra ir pelė. Bet kuri tvarkingai viekianti pelė ir klaviatūra savo darbą atliks, taigi taupant galima pirkti bet kurią, tinkamą pagal kainą ar patogumą.

Nešiojamuose kompiuteriuose viskas ne taip paprasta. Vietoj pelės juose būna integruotas lietimui jautrus jutiklis (touchpad), iš principo atliekantis pelės funkcijas. Bet jis nebūna toks patogus, kaip pelė. Taigi pelės visvien reikia.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į klaviatūrą. Moksleiviai daug rašo, taigi kur kas patogiau, jei nešiojamame kompiuteryje yra atskira skaičių klaviatūra. Jei jos nėra, rašyti lietuviškas raides ir skaičius vienu metu nėra labai patogu.

Internetinė kamera

Daugelyje nešiojamų kompiuterių kameros būna integruotos. Bet perkant visvien reikia atkreipti dėmesį, ar tokia yra.

Stacionarūs kompiuteriai integruotos kameros neturi, taigi gali reikėti įsigyti atskirai. Asmeninė rekomendacija – geriau pirkti pačią pigiausią Logitech firmos internetinę kamerą, nei bet kurią neaiškios firmos, nors ir brangesnę kamerą.

Internetinės kameros paprastai turi integruotus mikrofonus, taigi jų atskirai įsigyti nereikia.

Nešiojamo kompiuterio dydis

Visada patogiau dirbti (ir akims paprastai sveikiau) didesnis ekranas, taigi mažų nešiojamų kompiuterių (su 10-13.3″ ekranu) geriau nepirkti. Geriausiai mokslams tinka kompiuteriai su 15″ ir didesniais ekranais (nepamirštant, kad klaviatūra turėtų būti su skaičiais).

Stacionaraus kompiuterio ekranas – monitorius

Jau gana seniai negaminami maži monitoriai stacionariems kompiuteriams, bet skelbimuose vis dar galima rasti 15-17″ LCD monitorių. Į juos geriau nesidairyti. Geriausia pirkti 19″ ar didesnį monitorių su LED pašvietimu (paprastai būna parašyta monitoriaus specifikacijose) – jie naudoja mažiau energijos ir ryškiau rodo. Tvarkingą naudotą monitorių su LED pašvietimu galima nupirkti už 45 – 60 eurų. Nauji kainuoja nuo 80 eurų.

Dažniausi naudotų stacionarių kompiuterių trūkumai ar gedimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Jei tuo metu, kai apžiūrinėsite kompiuterį, jis akivaizdžiai striginėja, persikrauna, ar visai užstringa, net nesvarstykite tokio pirkti. Jei ekrane matote spalvotus trikdžius ar juostas, taip pat net nesvarstykite apie pirkimą.

Jei iš kompiuterio vidaus girdite didelį triukšmą, greičiausiai bus problema su aušintuvais. Taip pat apžiūrėkite, ar nėra išlaužtų ar kitaip pažeistų jungčių. Patikrinkite, ar įjungiant kompiuterį neužstringa įjungimo mygtukas. Visa tai sutvarkoma, bet remontas reiškia papildomas išlaidas.

Dažniausi naudotų nešiojamų kompiuterių trūkumai ar gedimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Perkant nešiojamą kompiuterį reikia atkreipti dėmesį į kur kas daugiau galimų gedimų, ar potencialių gedimo taškų.

Ką reikia apžiūrėti, kai kompiuteris dar neįjungtas:

• apžiūrėkite korpusą, ar nėra įtrūkimų, lūžių ir kitų pažeidimų.
• patikrinkite, ar nekliba kompiuterio krovimo lizdas
• patikrinkite, ar nėra kitų klibančių ar išlaužtų jungčių
• patikrinkite, ar nėra laisvumo atidarant ir uždarant kompiuterį – ar nėra didelio laisvumo ar kitų pažeidimų vyriuose

Jei matote bent vieną iš šių trūkumų, toliau kompiuterio nei neverta apžiūrinėti.

Ką reikėtų patikrinti įjungus kompiuterį:

• jei kompiuteris striginėja, persikrauna ar užstringa tikrinimo metu, geriau nerizikuokite
• jei iš kompiuterio sklinda garsus ūžimas, greičiaisia baigia sugesti viduje esantys aušintuvai. Tai nepigiai remontuojama.
• jei po kelių minučių naudojimo kompiuteris ne tik ūžia, bet ir stipriai kaista, vadinas jam reikia atlikti profilaktiką – išvalyti nuo dulkių, ir pakeisti termo pastą. Vėlgi papildomos išlaidos.
• jei ekrane mirguliuoja vaizdas, bėkite nuo tokio kompiuterio
• įsitikinkite, kad kompiuterio akumuliatorius kraunasi. Taip pat patikrinkite, ar judinant pakrovėjo laidą prie krovimo lizdo, krovimas nenutrūksta.
• kai kompiuteris įjungtas, atjunkite jį nuo pakrovėjo, ir kompiuterį apverskite, pajudinkite akumuliatorių ir kitas pasiekiamas dalis, palankstykite ekraną. Jei dings ar mirguliuos vaizdas, ar kompiuteris išsijungs, vadinasi kompiuteris jau savo atgyveno…
• patikrinkite, ar veikia ir nestringa klaviatūros klavišai – neretai kompiuterių klaviatūros būna sulaistytos, ir tai gali kelti didelių nepatogumų.

Tai galbūt ne visos, bet dažniausiai pasitaikančios naudotų nešiojamų kompiuterių problemos.

Ar galima nešiojamą kompiuterį pirkti su neveikiančia baterija, arba visai be jos? Taip, galima. Kiekvienas šiuolaikinis kompiuteris be jokių problemų veikia vien tik su pakrovėju. Naują bateriją esant poreikiui galima nusipirkti vėliau, o kompiuterį galite naudoti ir be jos.

Patikimiausi ir mažiausiai bėdų keliantys nešiojamų ir stacionarių kompiuterių gamintojai

Šis sąrašas gana subjektyvus, bet per daug metų visvien būtų galima išskirti kokių gamintojų kompiuterius galima drąsiau pirkti, o kurių geriau vengti.

Su stacionariais kompiuteriais viskas paprasta – galima pirkti praktiškai bet kurio žinomo gamintojo kompiuterius – HP, Dell, Acer, Fujitsu, Lenovo (ypač gerai „tarnauja” Thinkcentre serija). Monitoriai – Dell, Benq, HP, Asus, Lenovo, Philips.

Perkant kelių metų nešiojamą kompiuterį pasirinkimas kiek sudėtingesnis. Paprastai patikimiausiai veikia tie, kurie nauji buvo „verslo klasės”. Pavyzdžiui:

• Gamintojo HP serija Pavilion yra gana prastai pagaminta, skirta eiliniam „mėgėjui” (prasti korpusai, klaviatūros ir kt.), tačiau verslo klasės serijos Probook ir Elitebook yra kur kas patikimesnės ir geriau pagamintos.
• Analogiškai tas pats yra ir su Dell nešiojamais kompiuteriais. Precision, Latitude ir Inspiron verslo klasės kompiuteriai pagaminti kur kas kokybiškiau už pigesnių serijų modelius.
• Labai kokybiškai pagaminti, ir turbūt geriausiai iš visų tarnaujantys yra Lenovo Thinkpad serijos kompiuteriai. Bet nei vienas iš jų populiarių modelių negaminamas su skaičių klaviatūra.
• Gamintojo Acer kompiuteriai paprastai labai gerai veikia ilgus metus, bet pagaminti jie išskirtinai „pigiai” – beveik visų jų korpusai pagaminti naudojant pigią plasmasę. Nors paprastai dėl to retai kyla problemų.
• Su kitais populiariais gamintojais reikia būti atsargesniems: Sony, Asus, Compaq, Gateway, Toshiba, MSI, Packard Bell, Toshiba. Negalima sakyti, kad visi jie gamina blogus kompiuterius, tačiau tarp jų modelių gali pasitaikyti ir labai neblogų, ir labai nepatikimų variantų. Kaip taisyklė Toshiba labai komplikuotai ardosi, senesni Asus modeliai neretai turi problemų su krovimo lizdais, o Sony akumuliatoriai ir kitos specifinės dalys gana brangios, o jų Lietuvoje gauti sunku.

Radote šiame straipsnyje naudingų patarimų, ar jis padėjo išsirinkti nebrangų kompiuterį?
Tuomet nepamirškite pasidalinti straipsnio su draugais ir kolegomis!

The post Kaip neapsirikti perkant Labai pigų kompiuterį mokslams namuose appeared first on Visai Paprasta.

Šiame straipsnyje rasite keletą patarimų, į ką verta atkreipti dėmesį prieš ruošiantis atnaujinti ar pakeisti seną nešiojamą kompiuterį.

Jei kompiuteris veikia per lėtai

Už kompiuterio greitį atsakingas procesorius, darbinė atmintis (ram), kietasis diskas ir programinė įranga (Windows operacinė sistema ir kompiuteryje esančios programos). Šiek tiek plačiau apie kiekvieną iš jų:

• Procesorius. Windows 10 operacinė sistema ir daugelis šiuolaikinių programų greitai veikia su dviejų ar daugiau branduolių procesoriais. Kaip sužinoti kiek branduolių yra jūsų kompiuteryje galite čia. Daugelyje prieš keletą metų ar seniau pagamintų nešiojamų kompiuterių procesoriai yra keičiami, bet dažniausiai jį pakeisti pačiam gana sudėtinga, ir jei kompiuteryje senas procesorius turi vieną branduolį (senas Pentium 4, Celeron ar panašus procesorius), vertėtų pagalvoti apie naują kompiuterį. Tačiau jei kompiuteryje radote 2 ar daugiau branduolių Intel i3, i5 ar i7 serijos procesorių, jo turėtų užtekti kasdieniams darbams – naršymui internete, darbui su dokumentais, todėl bent jau dėl procesoriaus galite nesukti galvos.
• Darbinės atminties (ram) kiekis. Šiuolaikinis kompiuteris turi turėti bent 4 GB darbinės atminties. O dar geriau – 8 GB ar daugiau. Sužinoti kiek jūsų kompiuteryje darbinės atminties galite čia. Jei darbinės atminties kompiuteryje yra mažiau nei 4 GB, jos kiekį paprastai yra nesunku padidinti. Nedidelės talpos atminties moduliai paprastai nėra brangūs , ir jų pakeitimas nereikalauja nei Windows operacinės sistemos perrašymo, nei daug laiko keičiant atminties modulius. Taigi jei nedirbate su daug atminties reikalaujančiomis programomis (pavyzdžiui, vaizdo failų apdorojimas), vien dėl nedidelio ram kiekio kompiuterio keisti nerekia – galima atnaujinti senąjį.
• Kietasis diskas. Seno tipo mechaniniai kietieji diskai (HDD), naudoti praktiškai visuose kompiuteriuose, veikia nuo kelių iki keliasdešimties kartų lėčiau nei bet kuris naujos kartos SSD tipo diskas. Ir praktiškai kiekvienas kompiuteris, pagamintas per pastaruosius 12 metų yra suderinamas su naujaisiais SSD diskais. Taigi jei jūsų kompiuteryje yra Intel i3 ar panašios serijos procesorius, 4 GB ar daugiau darbinės atminties, bet jame vis dar „sukasi” mechaninis kietasis diskas, pakeitę jį į SSD tipo diską kompiuterio neatpažinsite – jis veiks, galima sakyti, kaip naujas.
• Kompiuterio programinė įranga. Jei kompiuteryje pilna virusų, ar suinstaliuota krūva nenaudojamų programų ir žaidimų, tuomet ženkliai pagreitinsite jo darbą vien ištrynę nereikalingas programas ar išvalę virusus ir kitus kenkėjus. Taigi vien dėl programinės įrangos kompiuterio keisti neverta – dėl tų pačių priežasčių sulėtėtų ir naujas kompiuteris. Tereikia profilaktikos, arba jei kompiuyeryje labai didelė netvarka, perinstaliuoti Windows sistemą su visomis programomis.

Visgi jei matote, kad tiek procesorius, tiek atminties kiekis, tiek ir kietasis diskas reikalauja atnaujinimo, tuomet verčiau įsigyti naują kompiuterį – seną kompiuterį atnaujinti kainuos brangiau, nei jis pats yra vertas.

Jei nėra vietos diske

Jei kompiuterio greitis jus tenkina, tačiau net ir ištrynus nereikalingus failus ir programas kompiuteryje visvien mažai vietos, nešiojamo kompiuterio keisti nėra būtina.

Šiai problemai išspręsti galimi du būdai – arba pakeisti vidinį kompiuterio diską į didesnį (tuo pačiu reikia perkelti ir programinę įrangą ir sename diske esančius failus), arba įsigyti papildomą, išorinį kietąjį diską, kurį prie kompiuterio galėsite prijungti bet kada, kai tik jo prireiks. Abu būdai nėra labai brangūs, tačiau turi savų privalumų ir trūkumų – arba reikės perkelti visą informaciją į naują diską, ir perrašyti Windows, arba reikės prie nešiojamo įrenginio nešiotis nors ir nedidelį, tačiau visvien papildomą įrenginį.

Jei kompiuteris stringa ar išsijunginėja

Dažniausios kompiuterio išsijungimo, persikrovimo ar strigimo priežastys – kietojo disko gedimas, arba kaitimas.

Kaip išsiaiškinti ar kompiuterio kietasis diskas sugedęs galite sužinoti čia. Dėl kietojo disko gedimo keisti kompiuterio į naują paprastai neverta – praktiškai visuose senesniuose nešiojamuose kompiuteriuose jie nesunkiai keičiami.

Kad kompiuteris kaista sužinoti dar paprasčiau. Jei kompiuteris ištisai triukšmingai ūžia, arba kuri nors jo dalis taip įkaista, kad sunku ties ta vieta nulaikyti ranką, kompiuterį būtina išvalyti. Šį darbą įmanoma atlikti patiems, tačiau jei nemėgstate ar bijote ardyti, galite patikėti šį darbą kompiuterių remonto specialistams. Vien dėl kaitimo keisti kompiuterio į naują neverta.

Visgi gali pasitaikyti ir rimtesnių gedimų, kurie sukelia kompiuterio išsijunginėjimus ir persikrovimus. Jei diskas sveikas, kompiuteris nekaista, atminties moduliai tvarkingi (tai gali patikrinti kompiuterių servisai), niekas nekliba ir nesimato jokių išorinìų pažeidimų, daug śansų, kad problemas kelia kompiuterio pagrindinė plokštė. Tuomet kompiuterio daugeliu atvejų nebeapsimoka remontuoti – geriau keisti į naują.

Jei kompiuteris nesikrauna, ar nelaiko baterija

Jei nešiojamas kompiuteris nesikrauna, dėl to dažniausiai kaltas jo pakrovėjas. Sugedusio pakrovėjo paprastai neverta remontuoti – geriau jį pakeisti nauju.

Jei nešiojamame kompiuteryje kliba pakrovimo lizdas, vertėtų tai suremontuoti kuo greičiau. Kompiuterių remonto centruose tai nepigiai kainuoja (tam yra priežastis – gana dažnai dėl to reikia išardyti praktiškai visą kompiuterį, o ir pats lizdo perlitavimas yra gana sudėtingas), tačiau laiku nesuremontavus yra rizika sugadinti kompiuterį nepataisomai.

Jei po daugelio metų kompiuterio baterija laiko labai trumpai, arba visai nelaiko, daugelyje kompiuterių ją labai paprasta ir santykinai nebrangu pakeisti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nauji kompiuteriai naudoja daug mažiau energijos nei senieji, taigi įsigijus naują kompiuterį baterija greičiausiai laikys kur kas ilgiau, nei nauja baterija sename kompiuteryje.

Jei nešiojamas kompiuteris nerodo vaizdo, arba sudužo nešiojamo kompiuterio ekranas

Jei sudaužėte nešiojamo kompiuterio ekraną, vien dėl to keisti kompiuterio neverta. Kompiuterio ekranas, priklausomai nuo modelio ir nuo to, ar pirksite naują ar naudotą, gali kainuoti nuo 15 iki maždaug 80 eurų. Beveik visuose kompiuteriuose ekraną pakeisti visai nesunku – tereikia atsukti kelis varžtus, atjungti nuo ekrano (matricos) pora kabelių, ir į jo vietą įstačius naują prijungti laidus atgal ir susukti varžtus į vietas. Detalias instrukcijas kaip tai padaryti galima susirasti įvedus į Youtube kompiuterio modelį, ir pridėjus „replace screen”. Tikslų ekrano matricos modelį galima sužinoti ją išsiėmus.

Kur kas rimtesnė problema – jei besinaudojant kompiuteriu, ar praėjus kelioms ar keliolikai sekundžių po jo įjungimo, ekrane dingsta vaizdas. Paprastai šios bėdos ištinka senesnius nešiojamus kompiuterius su galingomis vaizdo plokštėmis. Remontas brangus, ir dažniausiai nei neverta remontuoti, nes šis gedimas net ir kokybiškai suremontuotuose kompiuteriuose linkęs po keleto mėnesių kartotis.

Jei tiesiog norite naujo kompiuterio

Kartais nebūtina, kad kompiuteris būtų sugedęs ar keltų kitų didelių nepatogumų. Galbūt tiesiog norite naujo, lengvesnio, mažesnio, su liečiamu ekranu ar patogesne klaviatūra kompiuterio. Tuomet suprantama, kad verta pirkti naują. Tereikia protingai apgalvoti koks kompiuteris būtų tinkamiausias (greitis, disko dydis, ekrano dydis, svoris, paskirtis – pramogoms ar darbui, matinis ar blizgus ekranas, darbo su baterija trukmė, klaviatūros dydis, jungtys, specifinės funkcijos ir t.t.), ir pirmyn į paieškas!

The post Kada verta atnaujinti, o kada geriau pirkti naują nešiojamą kompiuterį appeared first on Visai Paprasta.

Prijungti antrą monitorių arba televizorių galima prijungti praktiškai prie bet kurio nešiojamo ar stacionaraus kompiuterio, ir tai atlikti visai nesudėtinga. Čia rasite trumpą instrukciją, kaip tai padaryti.

Kokio laido (kabelio) reikės, norint prijungti kompiuterį prie televizoriaus arba antro monitoriaus

Dažniausiai nešiojamuose ir stacionariuose kompiuteriuose pasitaikančios jungtys, skirtos prijungti kompiuterį prie papildomo ekrano yra šios:

• VGA (perduoda tik vaizdą),
• DVI (perduoda tik vaizdą),
• DisplayPort (perduoda vaizdą, dažniausiai perduoda ir garsą),
• HDMI (perduoda tiek vaizdą, tiek ir garsą).

Štai kaip šios jungtys atrodo kompiuteriuose, monitoriuose ar televizoriuose:

Jeigu tiek kompiuteryje, tiek ir monitoriuje (ar televizoriuje) yra viena iš šių jungčių (ir kompiuteryje, ir monitoriuje abi jungtys tokios pačios), tuomet norint sujungti kompiuterį su antru ekranu jums tereikės atitinkamo laido (VGA, HDMI, DVI ar DisplayPort kabelio).

Jei kompiuteryje ir televizoriuje (ar monitoriuje) yra minėtos jungtys, tačiau jos skirtingos, sujungti greičiausiai taip pat pavyks, tik reikės adapterio:

• jei kompiuteryje yra VGA jungtis, o monitoriuje – DVI, galima naudoti adapterį iš VGA į DVI.
• DVI, HDMI ir DisplayPort jungtys perduoda tik skaitmeninį signalą. Elektronikos prekių parduotuvėse nesunkiai rasite adapterių iš vienos jungties į kitą už keletą eurų.

Sudėtingesnė situacija, jei kompiuteryje yra tik VGA jungtis, o monitoriuje ar televizoriuje – tik HDMI jungtis. Tuomet paprasto adapterio rasti nepavyks, ir daugeliu atvejų pajungti iš vienos jungties į kitą gali būti sudėtinga – tam reikalingas brangus ir sudėtingas adapteris.

Ką reikia nustatyti televizoriuje ar monitoriuje, prijungus jį prie kompiuterio

Tam, kad prijungus televizorių prie kompiuterio būtų matomas iš kompiuterio rodomas vaizdas, televizoriaus vaizdo šaltinių (sources) sąraše reikia pasirinkti tinkamą šaltinį (įėjimą). Dažniausiai šaltinio pavadinimas sutampa su jungties pavadinimu (pavyzdžiui, šaltinis HDMI). Tą patį reikėtų padaryti ir monitoriuje, jei jis automatiškai nepradėjo rodyti vaizdo.

Ką reikia nustatyti kompiuteryje, jei prijungėte antrą monitorių ar televizorių

Daugeliu atvejų vos tik prijungus antrą monitorių ar televizorių prie stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio, kompiuteris iš karto „supras” ką su juo daryti, ir pradės jame rodyti vaizdą. Tačiau net jei vaizdas ir rodomas, gali reikėti pasirinkti, kaip norite išdėstyti vaizdą ekranuose.

Tam, kad kompiuteryje su Windows 10 operacine sistema galėtumėte valdyti ekrano nustatymus, tuščioje darbalaukio vietoje spauskite dešinį pelės klavišą, ir atsidariusiame meniu pasirinkite Display settings (liet. Ekrano nustatymai).

Atsidariusiame nustatymų lange svarbiausios bus šios trys skiltys (pažymėtos numeriais paveikslėlyje):

Numeris 1. Jei paveikslėlyje matomi du ekranai, tuomet kompiuteris jau užregistravo antrą monitorių ar televizorių. Paprastai numeriu 1 būna pažymėtas pagrindinis (pavyzdžiui, nešiojamo kompiuterio) ekranas.
Jei antrasis ekranas pastatytas pirmajam iš dešinės, galima pelės pagalba perstumti paveikslėlyje matomą ekraną iš kairės į dešinę.
Jei antrasis ekranas padėtas aukščiau nei pirmasis, tuomet antrąjį ekraną paveikslėlyje pelės pagalba galima perstumti aukščiau.
Kam to reikia? Todėl, kad pelei pereinant iš vieno ekrano į kitą nebūtų nepatogumo, kad pelės rodyklė ar žymeklis atsiras ne toje pusėje, kurioje tikėjotės.

Numeris 2. Jei nežinote, kuris ekranas yra pažymėtas numeriu 1, o kuris – numeriu 2, paspaudus mygtuką Identify (liet. Identifikuoti) ekrane bus parodytas jo numeris.

Numeris 3. Skiltyje Multiple displays (liet. Keli ekranai) galite pasirinkti, ką norite matyti kiekviename iš ekranų:

• pasirinkus Duplicate these displays (liet. Dubliuoti šiuos ekranus) abiejuose ekranuose bus rodomas tas pats vaizdas.
• pasirinkus Extend these displays (liet. Plėsti šiuos ekranus) abiejuose ekranuose bus galima matyti skirtingą vaizdą. Pavyzdžiui, viename ekrane galite atsidaryti vieną dokumentą ar programą, o kitame ekrane – kitą dokumentą. Kiekvieną langą pelės pagalba galima pertempti iš vieno ekrano į kitą lygiai taip pat, kaip pertempiate langą viename ekrane iš vienos vietos į kitą.
• pasirinkus Show only on 1 (liet. Rodyti tik 1) vaizdas bus rodomas tik ekrane, pažymėtame numeriu 1.
• pasirinkus Show only on 2 (liet. Rodyti tik 2) vaizdas bus rodomas tik ekrane, pažymėtame numeriu 2.

Atjungus antrą monitorių ar televizorių nuo kompiuterio, visi langai automatiškai grįš į pirmąjį monitorių. O vėliau vėl prijungus antrą monitorių, automatiškai bus įjungti tie nustatymai, kuriuos buvote pasirinkę tą kartą, kai naudojote kelis monitorius vienu metu. Taigi kaskart reguliuoti ar prisiminti tų pačių nustatymų nereikės.

The post Kaip prie kompiuterio prijungti antrą monitorių arba televizorių appeared first on Visai Paprasta.

Kaip kompiuteryje su Windows 10 uždėti slaptažodį

Tam, kad nustatytumėte slaptažodį, pasirinkite Start meniu >> Settings (liet. nustatymai), o tada atsidariusiame lange rinkitės Accounts.

Atsidariusiame lange matysite kompiuteryje esančias vartotojo paskyras (skirtingus vartotojus). Jei vartotojų daugiau nei vienas, pasirinkite tą vartotoją, kuriam norite uždėti slaptažodį. Jei vartotojas tik vienas, iš karto galite pereiti prie sekančio žingsnio – kairėje lango pusėje rinkitės  Sign in options, ir tada  tiek Password skiltimi spauskite mygtuką Add.

Slaptažodžio nustatymo lange įveskite norimą slaptažodį ir jį pakartokite. Apatiniame laukelyje galite įrašyti kokią nors užuominą, kuri, pamiršus slaptažodį, padėtų jums jį prisiminti. Tuomet spauskite Next ir Finish.

Viskas – slaptažodis jūsų vartotojui nustatytas. Kai perkrausite kompiuterį, bus prašoma įvesti slaptažodį.

Kaip kompiuteryje su Windows 10 pakeisti arba nuimti slaptažodį

Slaptažodžio nuėmimo ar pakeitimo procesas praktiškai toks pats, kaip ir uždedant slaptažodį. Reikia atsidaryti Start meniu >> Settings >> Acoounts langą. Pasirinkus norimą vartotoją renkamės Sign in options, ir ties Password lauku spaudžiame Change mygtuką.

Norint pakeisti arba nuimti slaptažodį, prieš tai reikės įvesti senąjį slaptažodį. Paspaudus Next galite įvesti naują slaptažodį, arba palikus laukus tuščius spausti Next ir Finish – tuomet slaptažodis nuo jūsų paskyros bus nuimtas.

The post Kaip kompiuteryje su Windows 10 uždėti, nuimti arba pakeisti slaptažodį appeared first on Visai Paprasta.

Skirtumai tarp nešiojamo ir stacionaraus kompiuterio

Stacionarūs kompiuteriai nevisada būna greitesni už nešiojamus. Tačiau kainos ir techninių parametrų santykis visada yra stacionaraus kompiuterio pusėje. Taigi jei jums svarbiausia – kaina, stacionarus kompiuteris visada yra geresnis pasirinkimas.

Ir tai ne vien dėl to, kad stacionarų kompiuterį galite nupirkti pigiau. Stacionarų kompiuterį yra kur kas pigiau remontuoti ir atnaujinti – jį lengviau išardyti, galima keisti ar atnaujinti daugiau dalių nei nešiojamame kompiuteryje. Nekalbant apie tai, kad jį kur kas paprasčiau išvalyti, kai prisikaupia dulkių. Visi šie privalumai netinka viskas-viename (all-in-one) tipo stacionariems kompiuteriams – jie dažniausiai remontuojami ir atnaujinami ne ką lengviau nei nešiojami.

Nešiojamo kompiuterio privalumai – jis… nešiojamas. Gali nusinešti ir naudoti bet kur, neapsikrauni laidais ir nemažu kiekiu technikos, gali kurį laiką naudotis ir ten, kur nėra elektros energijos. Dažnai tai yra privalumas, apsprendžiantis viską, bet ne visur.

Stacionarus ar nešiojamas kompiuteris darbe

Jei dirbate tokį darbą, kuriame daugiau laiko praleidžiate keliaudami ar judėdami iš vieno įmonės padalinio į kitą, ar darbus tęsiate ir namuose, tuomet be jokių abejonių jums reikalingas nešiojamas kompiuteris.

Bet jei praktiškai visą laiką praleidžiate prie darbo stalo, tuomet stacionarus kompiuteris turi savo privalumų. Didelis monitorius akių lygyje ir klaviatūra yra kur kas patogiau, nei į vieną vietą „suspaustas” nešiojamas kompiuteris – ergonomiškai kur kas geresnis sprendimas yra stacionarus kompiuteris. Patogesnė darbo vieta, sveikesnė nugara, o aukštos raiškos didelis monitorius leidžia patogiau ir greičiau atlikti daugelį užduočių.

Nešiojamas ar stacionarus kompiuteris mokslams

Jei kompiuteris reikalingas studentui, kuriam reikia nešiotis kompiuterį kaip mokslo, darbo priemonę, tuomet viskas labai paprasta – tinkamas tik nešiojamas kompiuteris.

Tačiau jei renkatės kompiuterį moksleiviui (ypač – jaunesniam), tuomet reikėtų gerai pagalvoti prieš įsigijant kompiuterį. Nešiojamas kompiuteris gali lengvai išslysti iš rankų, o remontas gali būti labai brangus arba apskritai finansiškai nebenaudingas. O vaikai mėgsta nešiotis kompiuterius ten kur reikia, ir ten kur nelabai reikia. Nešiojamą kompiuterį galima greitai perkaitinti, palikus ant lovos ar kitų minkštų paviršių. Nekalbant apie tai, kad paprastai jie neatsparūs nei arbatai, nei saldumynams. Stacionaraus kompiuterio klaviatūrą kur kas lengviau ir pigiau pakeisti, nei suremontuoti nešiojamą kompiuterį. Nesakau ir nelinkiu, kad taip nutiktų, bet visgi būna.

Dar reikėtų nepamiršti darbo, mokymosi patogumo. Kaip jau minėta, stacionarus kompiuteris kur kas patogesnis ergonomiškai – prie jo dirbant paprasčiau išlaikyti teisingą laikyseną, ir tuo pačiu kiek mažiau kenčia akys. Taip pat ir disciplina ugdoma – kai vaikas turi savo darbo vietą, o ne guli lovoje ruošdamas (kartais) pamokas.

The post Ką pasirinkti – stacionarų ar nešiojamą kompiuterį (mokslams ir darbui) appeared first on Visai Paprasta.

Kaip įsirašyti senus žaidimus į Windows 10 ar Windows 8

Visų pirma jums reikės atsisiųsti žaidimų paketą iš čia (arba iš autoriaus svetainės, nuoroda Download Windows 7 games for Windows 10), ir jį suinstaliuoti. Instaliuodami galite pasirinkti kurių žaidimų jums reikia – nebūtina diegti visą paketą. Tiesiog tereikia nuimti varneles nuo tų žaidimų, kurių jums nereikia.

Instaliacijos pabaigoje žaidimų paketo autorius siūlo įdiegti vieną iš kitų jo kurtų programų. Jei nenorite kompiuterio apkrauti papildomomis programomis, nuimkite varnelę nurodytoje vietoje:

Paspaudus Finish žaidimai bus įdiegti. Juos galėsite pasiekti įjungus start meniu (  ), ir pasirinkus skiltį Games.

Jei naudojamuose Windows 10 esate įdiegę lietuvių kalbos paketą, žaidimai taip pat bus rodomi lietuvių kalba.

The post Kaip įsirašyti senuose Windows buvusius žaidimus į Windows 10 appeared first on Visai Paprasta.

Windows 10 lietuviškai

Kaip Windows 10 pakeisti sistemos kalbą į lietuvių:

1. Paspauskite Start mygtuką (kairiame apatiniame kampe – šis simbolis ).
2. Atsidariusiame meniu pasirinkite Settings (simbolis – krumpliaratis).
3. Atsidariusio lango viršuje, paieškos laukelyje įveskite žodį language. Vos tik įvesite šį žodį, paieškos rezultatuose pamatysite pasirinkimą Add a language to this device. Pasirinkite jį.
4. Atsidariusiame lange spauskite Add a language (jei lietuviškų simbolių klaviatūra jau įdiegta, ir lietuvių kalbą matote sąraše, pereikite prie žingsnio nr. 6).
5. Kalbos pasirinkimo lango paieškoje iveskite liet – is viso kalbų sąrašo bus atrinkta tik lietuvių. Paspauskite and jos, ir bus idiegta lietuvių kalbos klaviatura.
6. Kol kas įdigėme tik lietuvių kalbos klaviatūrą – jau galite rašyti lietuviškas raides. Tačiau norint matyti meniu ir pranešimų langus lietuvių kalba, dar liko keletas žingsnių. Įdiegtų kalbų sąraše spauskite ant Lietuvių, ir rinkitės Options.7. Atsidariusiame lange prie užrašo Download language pack spauskite mygtuką Download. Per keletą minučiųbus parsiųstas ir įdiegtas pilnas lietuvių kalbos paketas, skirtas Windows 10 operacinei sistemai. Pamatysite pranešimą Language Pack installed.8. Spauskite mygtuką Atgal (  ), ir pasirinkę Lietuvių kalbą spauskite Set as default.

   
   Perkrovus kompiuterį Windows 10 kalba bus pakeista į lietuvių.

Kaip įdiegti rusų, vokiečių, ar kitas kalbas Windows 10 operacinėje sistemoje

Visas kitas kalbas – rusų, vokiečių, prancūzų, ir t.t. Windows 10 galite įdiegti lygiai taip pat. Tereikia iš kalbų sąrašo išsirinkti norimą kalbą (žingsnis nr. 5).

The post Windows 10 lietuviškai – kaip Windows 10 nustatyti lietuvių kalbą appeared first on Visai Paprasta.