Ruošiatės ar ruošiate savo atžalas naujiems mokslo metams ir dairotės naujo kompiuterio? Jei nežinote kiek pinigų tam reikėtų skirti ir ką pasirinkti, štai keli patarimai į ką atkreipti dėmesį ir ko geriau nepirkti.
Naujas kompiuteris mokslams – nešiojamas ar stacionarus
Į tai ką pasirinkti – nešiojamą, ar stacionarų kompiuterį – atsakyti niekada nėra labai paprasta. Nors per pastaruosius metus nešiojamieji kompiuteriai tampa vis populiaresni ir pigesni (o ir vaikai paprastai nori nešiojamo), reikėtų pažiūrėti į tai iš griežtai praktinės pusės.
Su studentais viskas paprasta – įprastam studentui, nestudijuojančiam specifinių techninių mokslų (tokių kaip 3D modeliavimas, vaizdo apdorojimas, CAD) nešiojamas kompiuteris bus daug patogesnis darbo įrankis nei stacionarus kompiuteris. Reikia jo pakankamai didelio (13,3″ – 15,6″ ekranu), su ilgai laikančia baterija, kad būtų galima reikalui esant naudotis per paskaitas nesirūpinant dėl to, kad vidury paskaitos išsikraus. Dar verta atkreipti dėmesį į tai, kad 15,6″ dydžio kompiuteriai paprastai turi atskirą skaičių klaviatūrą, o mažesnieji dažniausiai jos neturi. Jeigu žadama daug rašyti, kur kas patogiau turėti skaičių klaviatūrą. Visgi jeigu reikia kuo mažesnio kompiuterio, kaip papildomą įrenginį galima nusipirkti per USB jungtį jungiamą skaičių klaviatūrą. Tai ne taip patogu, bet visgi geriau, nei jos visai neturėti.
Jei ruošiatės pirkti kompiuterį moksleiviui, dėl nešiojamo kompiuterio dar gerai pagalvočiau. Stacionarus kompiuteris turi keletą privalumų, apie kuriuos dažnai pamirštama:
- Visų pirma – stacionaraus kompiuterio ant lovos nenusineši. O tai gerai – darbo (mokslo) įrankis, turintis tinkamą darbo vietą (paprastai – tinkamą stalą, ergonominę kėdę) pratina jaunus žmones prie tinkamos laikysenos ir atitinkamos disciplinos. Jei mokslams informacijos vaikas ieškos į lovą nusitempęs nešiojamą kompiuterį, greičiausiai jo mokslams tai neduos jokios naudos – „prakabės facebook’e”. O stacionari darbo vieta kiek kitaip įpareigotų.
- Antra – stacionarų kompiuterį sunkiau sugadinti, ir, jei jau taip atsitiko, pigiau remontuoti. Visgi kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau šansų, kad nešiojamas kompiuteris nukris, bus aplaistytas, ar bus paliktas kaisti netinkamoje vietoje. Sulaistytą klaviatūrą nešiojamam kompiuteriui pakeisti bus brangu (jei po sulaistymo kompiuteris dar nebus visiškai sugadintas), o stacionariam kompiuteriui naują klaviatūrą rasite bet kuriame didesniame prekybos centre.
Jeigu mąstote apie trečią variantą – planšetinį kompiuterį, šią mintį iš karto galite mesti iš galvos. Tai joks darbo įrankis moksleiviui. Jie puikiai tinkami žaisti žaidimus, naršyti internete ar naudoti prezentacijoms darbovietėse, tačiau mokslams toks įrankis netinkamas nei dėl savo spartos, nei dėl jungčių trūkumo, net jeigu prie jo prijungtumėte įprastą klaviatūrą su pele.
Kompiuterio mokslams parametrai
Tiek nešiojamas, tiek stacionarus šiuolaikinis kompiuteris turėtų turėti:
- bent dviejų branduolių (cores) procesorių (mokslams visiškai užteks bet kurio Intel i3, i5 ar i7 procesoriaus)
- 4 GB (gigabaitų) arba daugiau darbinės atminties – RAM
- 500GB ar didesnį kietąjį diską
Tai pagrindiniai parametrai, kuriuos reikėtų žinoti, nepriklausomai ar pirksite stacionarų ar nešiojamą kompiuterį. Kompiuterių su panašiais parametrais kainos prasideda nuo (grubiai) 350 eurų. Patartina vengti pigiausių nešiojamų ar stacionarių kompiuterių su Intel Celeron ar Pentium procesoriais – jie ženkliai lėtesni, ir tai jausis net ir naršant internete. Dažniausiai tokie kompiuteriai komplektuojami su 2GB (gigabaitais) darbinės atminties (RAM), kas taip pat yra kiek per mažai, kad kompiuteris negadintų nervų, kol atvers reikiamą programą ar interneto puslapį. Taigi jei pamatėte prekybos centre akciją, kai nešiojamas kompiuteris vis siekia 200 eurų, greičiausiai jis turės ir prastą procesorių, ir mažai atminties – per kelerius metus su juo bus daugiau vargo nei norėtųsi – geriau neimti pigiausių modelių.
Ekrano dydis stacionariam kompiuteriui – daugiau pagal kiekvieno pomėgius. Mokslams jau seniai užteko 17″ – 19″ monitoriaus, taigi dabartiniai 20″ – 22″ įstrižainės monitoriai yra puikiai tinkami. Jeigu vaikas sakys, kad mokslams reikia 24″ ar didesnio monitoriaus – turėkite omenyje, kad čia ne poreikis, o noras (filmams žiūrėti ar žaidimams žaisti, bet ne mokslams). Nešiojamam kompiuteriui įprastas ekrano dydis – 15.6″. Tačiau tiek mažesnis (iki 13,3″), tiek didesnis (17″) nera blogai. Tik reikia nepamiršti, kad paprastai didesnis ekranas reiškia, jog bus ne taip patogu nešiotis.
Jeigu neišsirenkate kokio gamintojo kompiuterį pirkti, galiu nuraminti – praktiškai visų gamintojų kompiuteriai yra panašūs, ir nėra firmų, kurios gamina išskirtinai gerai ar blogai – kiekvienas iš jų laikas nuo laiko išleidžia labiau pavykusių ar nepavykusių modelių, tačiau skirtumai tarp jų nėra labai ryškūs, kad vertėtų vienų ar kitų atsisakyti.
Jeigu niekaip neišsirenkate kompiuterio, visada galite parašyti ir paklausti. O jei šis straipsnis atrodo jums naudingas, nepamiškite jo pasidalinti su draugais ar kolegomis!
Parašykite komentarą