Tačiau jei nešiojamą kompiuterį uždarysite, automatiškai bus įjungtas „miego” režimas, ir kompiuteris išsijungs. Štai ką reikia padaryti naudojant Windows 10 ar Windows 7, kad galėtumėte naudotis kompiuteriu ir tada, kai ne6iojamo kompiuterio ekrano dalis uždaryta.

Ką ir kur nustatyti, kad nešiojamas kompiuteris neišsijungtų jį uždarius

Pirmas žingsnis, kurį jums reikia padaryti – paspauskite dešinį pelės klavišą ant baterijos ženkliuko dešiniame apatiniame ekrano kampe, ir atsidariusiame meniu pasirinkite Power Options (liet. Maitinimo parinktys).

Sekantis žingsnis – nustatymo lango kairėje pusėje paspauskite ant nuorodos Choose what closing lid does (liet. Pasirinkite, kas įvyksta uždarius dangtelį).

Atsidariusiame lange matysite nustatymus, leidžiančius pasirinkti kaip kompiuteris turėtų elgtis spaudžiant išjungimo mygtuką, miego režimo mygtuką, ir mums reikalingą nustatymą – kas turėtų pasikeisti kai užveriamas kompiuterio ekranas.

Galima pasirinkti atskirai, kaip kompiuteris turi elgtis priklausomai nuo to, ar jis prijungtas prie pakrovėjo, ar veikia tik iš baterijos. Bet kuriuo atveju, jei norite, kad kompiuteris neužmigtų uždarius jo ekraną, ties pasirinkimu When I close the lid (liet. Kai uždarau dangtelį) rinkitės Do nothing (liet. Nieko nedaryti).

Atlikę pakeitimus nepamirškite juos išsaugoti (mygtukas Save Changes / Įrašyti keitimus lango apačioje).

Kuomet reikėtų būtų atsargiems su šiuo nustatymu

Reikia nepamiršti, kad jei kompiuteris uždarius ekraną ir toliau veikia, vadinasi jis ir toliau naudoja energiją bei kaista. Taigi šio režimo nereikėtų naudoti tuomet, kai kompiuterį nešatės kuprinėje ar dėkle – baterija išsikaus, o taip pat yra rizika, kad kompiuteris uždarame dėkle perkais.

The post Ką padaryti, kad nešiojamas kompiuteris „neužmigtų” uždarius jo dangtį appeared first on Visai Paprasta.

Šiame straipsnyje rasite keletą patarimų, į ką verta atkreipti dėmesį prieš ruošiantis atnaujinti ar pakeisti seną nešiojamą kompiuterį.

Jei kompiuteris veikia per lėtai

Už kompiuterio greitį atsakingas procesorius, darbinė atmintis (ram), kietasis diskas ir programinė įranga (Windows operacinė sistema ir kompiuteryje esančios programos). Šiek tiek plačiau apie kiekvieną iš jų:

• Procesorius. Windows 10 operacinė sistema ir daugelis šiuolaikinių programų greitai veikia su dviejų ar daugiau branduolių procesoriais. Kaip sužinoti kiek branduolių yra jūsų kompiuteryje galite čia. Daugelyje prieš keletą metų ar seniau pagamintų nešiojamų kompiuterių procesoriai yra keičiami, bet dažniausiai jį pakeisti pačiam gana sudėtinga, ir jei kompiuteryje senas procesorius turi vieną branduolį (senas Pentium 4, Celeron ar panašus procesorius), vertėtų pagalvoti apie naują kompiuterį. Tačiau jei kompiuteryje radote 2 ar daugiau branduolių Intel i3, i5 ar i7 serijos procesorių, jo turėtų užtekti kasdieniams darbams – naršymui internete, darbui su dokumentais, todėl bent jau dėl procesoriaus galite nesukti galvos.
• Darbinės atminties (ram) kiekis. Šiuolaikinis kompiuteris turi turėti bent 4 GB darbinės atminties. O dar geriau – 8 GB ar daugiau. Sužinoti kiek jūsų kompiuteryje darbinės atminties galite čia. Jei darbinės atminties kompiuteryje yra mažiau nei 4 GB, jos kiekį paprastai yra nesunku padidinti. Nedidelės talpos atminties moduliai paprastai nėra brangūs , ir jų pakeitimas nereikalauja nei Windows operacinės sistemos perrašymo, nei daug laiko keičiant atminties modulius. Taigi jei nedirbate su daug atminties reikalaujančiomis programomis (pavyzdžiui, vaizdo failų apdorojimas), vien dėl nedidelio ram kiekio kompiuterio keisti nerekia – galima atnaujinti senąjį.
• Kietasis diskas. Seno tipo mechaniniai kietieji diskai (HDD), naudoti praktiškai visuose kompiuteriuose, veikia nuo kelių iki keliasdešimties kartų lėčiau nei bet kuris naujos kartos SSD tipo diskas. Ir praktiškai kiekvienas kompiuteris, pagamintas per pastaruosius 12 metų yra suderinamas su naujaisiais SSD diskais. Taigi jei jūsų kompiuteryje yra Intel i3 ar panašios serijos procesorius, 4 GB ar daugiau darbinės atminties, bet jame vis dar „sukasi” mechaninis kietasis diskas, pakeitę jį į SSD tipo diską kompiuterio neatpažinsite – jis veiks, galima sakyti, kaip naujas.
• Kompiuterio programinė įranga. Jei kompiuteryje pilna virusų, ar suinstaliuota krūva nenaudojamų programų ir žaidimų, tuomet ženkliai pagreitinsite jo darbą vien ištrynę nereikalingas programas ar išvalę virusus ir kitus kenkėjus. Taigi vien dėl programinės įrangos kompiuterio keisti neverta – dėl tų pačių priežasčių sulėtėtų ir naujas kompiuteris. Tereikia profilaktikos, arba jei kompiuyeryje labai didelė netvarka, perinstaliuoti Windows sistemą su visomis programomis.

Visgi jei matote, kad tiek procesorius, tiek atminties kiekis, tiek ir kietasis diskas reikalauja atnaujinimo, tuomet verčiau įsigyti naują kompiuterį – seną kompiuterį atnaujinti kainuos brangiau, nei jis pats yra vertas.

Jei nėra vietos diske

Jei kompiuterio greitis jus tenkina, tačiau net ir ištrynus nereikalingus failus ir programas kompiuteryje visvien mažai vietos, nešiojamo kompiuterio keisti nėra būtina.

Šiai problemai išspręsti galimi du būdai – arba pakeisti vidinį kompiuterio diską į didesnį (tuo pačiu reikia perkelti ir programinę įrangą ir sename diske esančius failus), arba įsigyti papildomą, išorinį kietąjį diską, kurį prie kompiuterio galėsite prijungti bet kada, kai tik jo prireiks. Abu būdai nėra labai brangūs, tačiau turi savų privalumų ir trūkumų – arba reikės perkelti visą informaciją į naują diską, ir perrašyti Windows, arba reikės prie nešiojamo įrenginio nešiotis nors ir nedidelį, tačiau visvien papildomą įrenginį.

Jei kompiuteris stringa ar išsijunginėja

Dažniausios kompiuterio išsijungimo, persikrovimo ar strigimo priežastys – kietojo disko gedimas, arba kaitimas.

Kaip išsiaiškinti ar kompiuterio kietasis diskas sugedęs galite sužinoti čia. Dėl kietojo disko gedimo keisti kompiuterio į naują paprastai neverta – praktiškai visuose senesniuose nešiojamuose kompiuteriuose jie nesunkiai keičiami.

Kad kompiuteris kaista sužinoti dar paprasčiau. Jei kompiuteris ištisai triukšmingai ūžia, arba kuri nors jo dalis taip įkaista, kad sunku ties ta vieta nulaikyti ranką, kompiuterį būtina išvalyti. Šį darbą įmanoma atlikti patiems, tačiau jei nemėgstate ar bijote ardyti, galite patikėti šį darbą kompiuterių remonto specialistams. Vien dėl kaitimo keisti kompiuterio į naują neverta.

Visgi gali pasitaikyti ir rimtesnių gedimų, kurie sukelia kompiuterio išsijunginėjimus ir persikrovimus. Jei diskas sveikas, kompiuteris nekaista, atminties moduliai tvarkingi (tai gali patikrinti kompiuterių servisai), niekas nekliba ir nesimato jokių išorinìų pažeidimų, daug śansų, kad problemas kelia kompiuterio pagrindinė plokštė. Tuomet kompiuterio daugeliu atvejų nebeapsimoka remontuoti – geriau keisti į naują.

Jei kompiuteris nesikrauna, ar nelaiko baterija

Jei nešiojamas kompiuteris nesikrauna, dėl to dažniausiai kaltas jo pakrovėjas. Sugedusio pakrovėjo paprastai neverta remontuoti – geriau jį pakeisti nauju.

Jei nešiojamame kompiuteryje kliba pakrovimo lizdas, vertėtų tai suremontuoti kuo greičiau. Kompiuterių remonto centruose tai nepigiai kainuoja (tam yra priežastis – gana dažnai dėl to reikia išardyti praktiškai visą kompiuterį, o ir pats lizdo perlitavimas yra gana sudėtingas), tačiau laiku nesuremontavus yra rizika sugadinti kompiuterį nepataisomai.

Jei po daugelio metų kompiuterio baterija laiko labai trumpai, arba visai nelaiko, daugelyje kompiuterių ją labai paprasta ir santykinai nebrangu pakeisti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nauji kompiuteriai naudoja daug mažiau energijos nei senieji, taigi įsigijus naują kompiuterį baterija greičiausiai laikys kur kas ilgiau, nei nauja baterija sename kompiuteryje.

Jei nešiojamas kompiuteris nerodo vaizdo, arba sudužo nešiojamo kompiuterio ekranas

Jei sudaužėte nešiojamo kompiuterio ekraną, vien dėl to keisti kompiuterio neverta. Kompiuterio ekranas, priklausomai nuo modelio ir nuo to, ar pirksite naują ar naudotą, gali kainuoti nuo 15 iki maždaug 80 eurų. Beveik visuose kompiuteriuose ekraną pakeisti visai nesunku – tereikia atsukti kelis varžtus, atjungti nuo ekrano (matricos) pora kabelių, ir į jo vietą įstačius naują prijungti laidus atgal ir susukti varžtus į vietas. Detalias instrukcijas kaip tai padaryti galima susirasti įvedus į Youtube kompiuterio modelį, ir pridėjus „replace screen”. Tikslų ekrano matricos modelį galima sužinoti ją išsiėmus.

Kur kas rimtesnė problema – jei besinaudojant kompiuteriu, ar praėjus kelioms ar keliolikai sekundžių po jo įjungimo, ekrane dingsta vaizdas. Paprastai šios bėdos ištinka senesnius nešiojamus kompiuterius su galingomis vaizdo plokštėmis. Remontas brangus, ir dažniausiai nei neverta remontuoti, nes šis gedimas net ir kokybiškai suremontuotuose kompiuteriuose linkęs po keleto mėnesių kartotis.

Jei tiesiog norite naujo kompiuterio

Kartais nebūtina, kad kompiuteris būtų sugedęs ar keltų kitų didelių nepatogumų. Galbūt tiesiog norite naujo, lengvesnio, mažesnio, su liečiamu ekranu ar patogesne klaviatūra kompiuterio. Tuomet suprantama, kad verta pirkti naują. Tereikia protingai apgalvoti koks kompiuteris būtų tinkamiausias (greitis, disko dydis, ekrano dydis, svoris, paskirtis – pramogoms ar darbui, matinis ar blizgus ekranas, darbo su baterija trukmė, klaviatūros dydis, jungtys, specifinės funkcijos ir t.t.), ir pirmyn į paieškas!

The post Kada verta atnaujinti, o kada geriau pirkti naują nešiojamą kompiuterį appeared first on Visai Paprasta.

Skirtumai tarp nešiojamo ir stacionaraus kompiuterio

Stacionarūs kompiuteriai nevisada būna greitesni už nešiojamus. Tačiau kainos ir techninių parametrų santykis visada yra stacionaraus kompiuterio pusėje. Taigi jei jums svarbiausia – kaina, stacionarus kompiuteris visada yra geresnis pasirinkimas.

Ir tai ne vien dėl to, kad stacionarų kompiuterį galite nupirkti pigiau. Stacionarų kompiuterį yra kur kas pigiau remontuoti ir atnaujinti – jį lengviau išardyti, galima keisti ar atnaujinti daugiau dalių nei nešiojamame kompiuteryje. Nekalbant apie tai, kad jį kur kas paprasčiau išvalyti, kai prisikaupia dulkių. Visi šie privalumai netinka viskas-viename (all-in-one) tipo stacionariems kompiuteriams – jie dažniausiai remontuojami ir atnaujinami ne ką lengviau nei nešiojami.

Nešiojamo kompiuterio privalumai – jis… nešiojamas. Gali nusinešti ir naudoti bet kur, neapsikrauni laidais ir nemažu kiekiu technikos, gali kurį laiką naudotis ir ten, kur nėra elektros energijos. Dažnai tai yra privalumas, apsprendžiantis viską, bet ne visur.

Stacionarus ar nešiojamas kompiuteris darbe

Jei dirbate tokį darbą, kuriame daugiau laiko praleidžiate keliaudami ar judėdami iš vieno įmonės padalinio į kitą, ar darbus tęsiate ir namuose, tuomet be jokių abejonių jums reikalingas nešiojamas kompiuteris.

Bet jei praktiškai visą laiką praleidžiate prie darbo stalo, tuomet stacionarus kompiuteris turi savo privalumų. Didelis monitorius akių lygyje ir klaviatūra yra kur kas patogiau, nei į vieną vietą „suspaustas” nešiojamas kompiuteris – ergonomiškai kur kas geresnis sprendimas yra stacionarus kompiuteris. Patogesnė darbo vieta, sveikesnė nugara, o aukštos raiškos didelis monitorius leidžia patogiau ir greičiau atlikti daugelį užduočių.

Nešiojamas ar stacionarus kompiuteris mokslams

Jei kompiuteris reikalingas studentui, kuriam reikia nešiotis kompiuterį kaip mokslo, darbo priemonę, tuomet viskas labai paprasta – tinkamas tik nešiojamas kompiuteris.

Tačiau jei renkatės kompiuterį moksleiviui (ypač – jaunesniam), tuomet reikėtų gerai pagalvoti prieš įsigijant kompiuterį. Nešiojamas kompiuteris gali lengvai išslysti iš rankų, o remontas gali būti labai brangus arba apskritai finansiškai nebenaudingas. O vaikai mėgsta nešiotis kompiuterius ten kur reikia, ir ten kur nelabai reikia. Nešiojamą kompiuterį galima greitai perkaitinti, palikus ant lovos ar kitų minkštų paviršių. Nekalbant apie tai, kad paprastai jie neatsparūs nei arbatai, nei saldumynams. Stacionaraus kompiuterio klaviatūrą kur kas lengviau ir pigiau pakeisti, nei suremontuoti nešiojamą kompiuterį. Nesakau ir nelinkiu, kad taip nutiktų, bet visgi būna.

Dar reikėtų nepamiršti darbo, mokymosi patogumo. Kaip jau minėta, stacionarus kompiuteris kur kas patogesnis ergonomiškai – prie jo dirbant paprasčiau išlaikyti teisingą laikyseną, ir tuo pačiu kiek mažiau kenčia akys. Taip pat ir disciplina ugdoma – kai vaikas turi savo darbo vietą, o ne guli lovoje ruošdamas (kartais) pamokas.

The post Ką pasirinkti – stacionarų ar nešiojamą kompiuterį (mokslams ir darbui) appeared first on Visai Paprasta.

Pirmas žingsnis – programinė dalis

Jei kompiuteris pastaruoju metu veikia vis lėčiau, galbūt jame instaliuota daug niekam nenaudingų programų, kurios apkrauna sistemą. Visas nenaudingas programas galite išinstaliuoti atsidarę Uninstall a program langą Control panel valdymo panelėje (jei naudojate Windows 10, Control panel galite pasiekti Paspaudę dešinį pelės mygtuką ant Start – ).

Taip atrodo programų išinstaliavimo langas. Jei matote savo kompiuteryje nereikalingų programų ar senų žaidimų, kurių nebežaidžiate, čia juos galite išinstaliuoti. Tereikia du kartus pelės kairiuoju klavišu paspausti ant norimos išinstaliuoti programos, ir tuomet įsijungs išinstaliavimo vedlys.

Kompiuteris taip pat ženkliai lėčiau veiks, jei kietajame diske nebus pakankamai laisvos vietos. Tai ypač svarbu C diskui. Laisvos vietos turėtų būti bent 20%, arba, jei diskas nedidelis, nemažiau kaip 2-3 GB. Kiek laisvos vietos kompiuteryje galite pažiūrėti įsijungę My computer langą (jei naudojate Windows 10 – This PC langas):

Pavyzdyje matoma, kad C diske laisvos vietos – 47,9 GB (47,9GB free of 111GB). Norint atlaisvinti daugiau vietos galite iš disko ištrinti nereikalingus failus ar išintaliuoti programas. Paprastai Downloads, Documents katalogai ir darbalaukis yra C diske, taigi iš jų trinant nereikalingus failus atlaisvės C diskas. Tik nepamirškite atlaisvinti ir šiukšlių dėžės (Recycle Bin).

Jei kompiuteris veikia lėtai, nors jame yra daug laisvos vietos, gali būti, kad kompiuteryje turite virusų ar kenkėjiškų programų. Kaip patikrinti kompiuterį ir išnaikinti kenkėjiškas programas galite sužinoti šiame straipsnyje – Kompiuteris „prisigaudė virusų“? Kaip tai greitai ir paprastai sutvarkyti.

Techninė dalis

Jei programinės kompiuterio dalies sutvarkymas nepadėjo, galbūt kompiuteriui reikalingas rimtesnis atnaujinimas. Tai kainuoja, bet paprastai ne tiek daug, kaip pirkti naują kompiuterį.

SSD diskas

Jei jūsų kompiuteryje yra daugiau nei vieno branduolio procesorius (AMD Turion II, Intel Core 2 Duo serijos ar naujesnis), tokį kompiuterį galima labai ženkliai paspartinti pakeitus kietąjį diską į spartesnį. Senesniuose nešiojamuose kompiuteriuose (tas pats liečia ir naujus nebrangius, iki 400-500€ kainuojančius nešiojamus kompiuterius) paprastai gamintojai įdeda lėtus (5400 apsukų per minutę) mechaninius kietuosius diskus. Jie – lėčiausia kompiuterio dalis, taigi diską pakeitus į naujesnio tipo – SSD diską, kompiuteris daug greičiau atidarys programas (nuo kelių iki keliasdešimt kartų) ir užkraus operacinę sistemą (OS). Štai pavyzdys, kaip tvarkinguose identiškuose kompiuteriuose užsikrauna Windows OS, kai juose yra skirtingų tipų kietieji diskai.

Kairiame – SSD diskas, dešiniame – senesnio tipo mechaninis kietasis diskas (HDD). Skirtumas akivaizdus.

SSD diskais prekiauja praktiškai kiekviena kompiuterių dalių parduotuvė. Kainos įprastos talpos diskams – nuo 60 iki 150 eurų.

Darbinė atmintis (RAM)

Darbinėje atmintyje laikomos visos šiuo metu įjungtos programos (tiksliau, kai kurie jų fragmentai). Taip pat joje laikomi ir kai kurie operacinės sistemos failai. Jei naudojate senesnį kompiuterį, daug šansų, kad darbinės atminties kiekis bus 2 GB arba mažiau, o tai yra gana mažai šiuolaikinėms programoms. Reikia, kad darbinės atminties kompiuteryje būtų bent 4 GB.

Norint sužinoti kiek darbinės atminties jūsų kompiuteryje, jums reikia atsidaryti My Computer langą (kompiuteryje su Windows 10 OS – This PC langą), ir tuščioje vietoje paspaudus dešinį pelės klavišą pasirinkti Properties. Atsidariusiame lange matysite darbinės atminties kiekį:

Pavyzdyje matoma, kad darbinės atminties kiekis kompiuteryje – 4 GB. Norint pridėti daugiau darbinės atminties reikia pirma išsiaiškinti koks jos tipas ir greitis. Taip pat – ar nešiojamas kompiuteris veiks su daugiau atminties, nei yra įdėta gamintojo. Jei neesate tikri ar kompiuteris veiks su daugiau atminties, prieš pirkdami naujus atminties modulius pasitarkite su kompiuterių serviso specialistais.

The post Kaip pagreitinti seną nešiojamą kompiuterį appeared first on Visai Paprasta.

Artėjant naujiems mokslo metams ne vieną kamuoja rūpestis, kad reikės apsirūpinti (ar aprūpinti savo vaikus) naujomis mokymosi priemonėmis. Kadangi kompiuteris šiais laikais tam yra būtinas įrankis, kai kuriems iš jūsų teks pagalvoti ir apie naujo kompiuterio įsigijimą. Kad būtų lengviau įsivaizduoti kiek tam reikia pinigų, išskyriau keletą kompiuterių parduotuvių pasiūlymų, kurie tam padėti.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant kompiuterį mokslams

Visų pirma – kompiuterio dydis. Universalus variantas, kada dar kompiuteris nėra sunkus nešiotis, bet jo ekranas yra pakankamai didelis, paprastai yra 15.6″ (15.6 colio). Šie kompiuteriai dažnai turi ir „pilną” klaviatūrą – t.y. skaičių klaviatūra yra atskira nuo raidžių – norint rašyti lietuviškas raides ir skaičius nereikia kiekvieną kartą perjunginėti kalbų. Tai, galėtų atrodyti, yra smulkmena, bet rašant mokslinius darbus neturėti atskiros klaviatūros skaičiams yra nepatogu.

Kitas klausimas – kompiuterio greitis. Nors kompiuteris mokslams teoriškai nebūtinai turi būti labai greitas, bet norisi, kad juo būtų galima ir filmą pažiūrėti, ir reikalui esant sudėtingesnį darbą atlikti. Kad bent keletą metų nekiltų problemų dėl tokių užduočių, derėtų vengti pačių pigiausių kompiuterių su Intel Celeron ir Intel Pentium procesoriais. Derėtų pradėti nuo kompiuterių su Intel i3 ar galingesniais procesoriais, kurie nėra skirti vien tik taupyti energiją (ar gamintojų išlaidas). Reikalingas darbinės atminties (RAM) kiekis – bent 4GB, kad kompiuteriui būtų nesunku dirbti su keletu programų vienu metu (neskaitant antivirusinės ir kitų nuolat įjungtų programų). Visi kiti parametrai – vartotojo pasirinkimas. Vienam galbūt reikės daug vietos saugoti informacijai, kitas norės ir daugiau resursų reikalaujančius žaidimus kartais pažaisti. Taigi išskyriau tris 3 kainų kategorijas, į kurias galima būtų orientuotis, ir parinkau kiekvienai po vieną kompiuterį, geriausiai atitinkantį nurodytą kategoriją.

Pigus, bet pakankamai greitas

Pirmasis variantas – Asus X551CA kompiuteris. Kaina – 1199 litai. Maždaug nuo tokios sumos ir prasideda kompiuteriai, kuriuos jau verta pirkti. Pakankamai greitas, tinkamas dydis, atskira skaičių klaviatūra – iš principo viskas ko reikia, kad būtų galima užsiimti mokslais, naršyti internete, ir laikas nuo laiko pažiūrėti filmą ar pažaisti nesudėtingą internetinį žaidimą facebook ar kituose socialiniuose tinkluose.

Techninės savybės:

• Ekrano dydis – 15,6″, raiška 1366x768px
• Atskira skaičių klaviatūra
• Dviejų branduolių Intel Core i3-3217U 1.8GHz dažnio procesorius
• 4GB darbinės atminties (ram)
• 500GB talpos kietasis diskas
• DVD-RW įrašantis įrenginys
• Internetinė kamera su mikrofonu
• HDMI, VGA, USB 3.0 ir USB 2.0 jungtys
• Svoris – 2.15 kg
• 3 metų garantija

 Brangesnis, bet universalus

Šis kompiuteris – Dell Inspiron 15 (3537), yra šiek tiek spartesnis kasdieniuose darbuose. Taip pat turi didesnį kietąjį diską informacijai saugoti, ir greitesnę vaizdo plokštę, jei visgi sunku kartkartėmis susilaikyti nuo kompiuterinių žaidimų. Naujausių žaidimų su juo aukštais grafikos parametrais nepažaisite, bet didžiąjąja dalimi senesnių žaidimų jau galėsite mėgautis. Deja, ir kaina didesnė – 1699 litai. Bet kompiuteris gana universalus – būtų galima įvardinti kaip gana gerą variantą kainos ir kokybės atžvilgiu.

Techninės savybės:

• Ekrano dydis – 15,6″, raiška 1366x768px
• Atskira skaičių klaviatūra
• Dviejų branduolių Intel Core i5-4200U 1.6GHz dažnio procesorius
• AMD Radeon HD 8670M vaizdo plokštė
• 4GB darbinės atminties (ram)
• 750GB talpos kietasis diskas
• DVD-RW įrašantis įrenginys
• Internetinė kamera su mikrofonu
• HDMI, USB 3.0 ir USB 2.0 jungtys
• Svoris – 2.35 kg
• 3 metų garantija

Sudėtingesniems darbams ir žaidimų maniakams

Trečioji kategorija – dar greitesni kompiuteriai. Konkretus modelis – Dell Inspiron 15R (5537). Tiems, kurie arba dirba (ar mokosi) su sudėtingomis programomis (dažniausia CAD ar grafinių failų apdorodimui) , ar negali laisvalaikiu gyventi be naujų žaidimų. Dar spartesnis procesorius, daugiau darbinės atmnties, didesnis kietasis diskas, aukštesnė ekrano raiška, ir gana rimta vaizdo plokštė žaidimų mėgėjams. Aišku, ir kaina atitinkama. Šio Dell kaina – 2599 litai.

Techniniai duomenys:

• Ekrano dydis – 15,6″, raiška full HD – 1920x1080px
• Atskira skaičių klaviatūra
• Dviejų branduolių Intel Core i7-4500U 1.8GHz dažnio procesorius
• AMD Radeon HD 8850M vaizdo plokštė
• 8GB darbinės atminties (ram)
• 1TB talpos kietasis diskas
• DVD-RW įrašantis įrenginys
• Internetinė kamera su mikrofonu
• HDMI, USB 3.0 ir USB 2.0 jungtys
• Svoris – 2.32 kg
• 3 metų garantija

The post Naujas nešiojamas kompiuteris naujiems mokslo metams. Ką pasirinkti? appeared first on Visai Paprasta.