Reikia naujo stacionaraus kompiuterio ir numatėte jį pirkti per artėjančią „akciją”? Atsargiai – tai dažnai yra tiesiog puikus būdas pardavėjui lengvai atsikratyti nevertomis kainos prekėmis…
Kodėl „akcijinis” kompiuteris negerai?
Didieji prekybos centrai, besispecializuojantys ne vien į kompiuterinę techniką, dažnai siūlo „pigius ir gerus” jau sukomplektuotus kompiuterius, kurių kainos būna dar mažesnės, nei kompiuterių, parduodamų specializuotuose centruose, nors jų techninės savybės iš pirmo atžvilgio atrodo nei kiek ne prastesnės. Bet tam yra priežastis – abejotinos kokybės detalės, ir dažnai nutylimi labai vertingi techniniai parametrai (vienas itin svarbus parametras – žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus).
Visų pirma – detalių kokybė. Labai panašių techninių paremetrų kompiuterių (kalbama apie stacionarius kompiuterius) pagrindinių (motininių) plokščių kainų skirtumai svyruoja nuo keliasdešimt iki daugiau nei šimto litų. Pavyzdžiui – viena gali kainuoti 130 litų, kita – 200 litų, o tarp jų skirtumų, lyginant parametrus, praktiškai nėra. Iš principo skiriasi tik gamintojas. Gal klientui atrodo, jog „už firmą neverta permokėti”, bet paprastai tas kainų skirtumas paaiškinamas kokybiškesnėmis detalėmis, kokybiškesniu litavimu ir surinkimu, kas prie kompiuterio greičio prisideda minimaliai, tačiau kokybiškesnė plokštė veikia daug ilgiau – jei su pigiu variantu dažnai tenka kompiuterį remontuoti net garantiniam laikotarpiui nepasibaigus, tai brangesnis ir kokybiškesnis greičiausiai spės pirmiau pasenti, nei sugesti. Kadangi „akcijiniuose” kompiuteriuose dažniausiai neakcentuojami pagrindinės plokštės parametrai, spėkite- brangesnę, ar pigesnę gausite?
Dar blogesnė problema su vaizdo plokštėmis. Ypač, jei jūsų atžala ar pats esate kompiuterinių žaidimų mėgėjas. Žaidimams skirtos vaizdo plokštės stipriai kaista. Natūralu, taip ir turi būti. Būtent gebėjimu efektyviai išsklaidyti šilumą brangios vaizdo plokštės skiriasi nuo pigesnių (lyginant vienodas skirtingų gamintojų vaizdo plokštes, kurios turi tiek pat atminties, tuos pačius procesorius, tačiau ženkliai besiskiriančioms kaina). Pigūs ir prasti gamintojai sprendžia problemą dvejopai – arba užtikrina tik minimalų aušinimą, dėl ko jų gaminamos vaizdo plokštės vos „išgyvena” garantinį laikotarpį, arba uždeda milžiniškus ventiliatorius. Tuomet aušinimo užtenka, bet vaizdo plokštė triukšmu ne ką atsilieka nuo dulkių siurblio. Brangesnės vaizdo plokštės gamintojas ima pinigus už tai, kad užtikrintų gerą aušinimą be didelio triukšmo – mokate už „protingesnę” technologiją. Neturėkite vilčių, kad „akcijiniame” kompiuteryje rasite tokią plokštę.
Tiesa, dar yra vienas esminis kabliukas daug resursų naudojančių žaidimų mėgėjams. Nuo pat vaizdo plokščių atsiradimo pradžios asmeniniuose kompiuteriuose dažniausiai minimas parametras yra atminties dydis/talpa (matuojama megabaitais MB ar dabar jau gigabaitais GB). Vis dar tenka klientams renkantis vaizdo plokštę išgirsti klausimą „O kiek megabaitų?”, kuris kiekvieną kartą sukelia šypseną. Galiu pasakyti paprastą analogiją – vaizdo plokštės parametras „Megabaitai” jos greičiui yra toks pat svarbus kaip ir automobilio bagažinės tūris automobilio greičiui. Atminties dydis sąlyginai turi prasmės, jei naudojama milžiniška ekrano raiška ar vaizdas rodomas keliuose monitoriuose vienu metu, tačiau kur kas svarbesni parametrai yra vaizdo procesoriaus parametrai (dažnis, ir keletas kitų, kuriuos iš principo nusako vaizdo plokštės modelis, pavyzdžiui – Radeon HD 7770, GeForce GTX 660 ar pan.), vaizdui skirtos atminties dažnis (mHz) ir plotis (matuojama bit’ais). Pastarasis parametras paprastai nutylimas, tačiau pigiose žaidimams skirtose vaizdo plokštėse sudaro dienos ir nakties skirtuma tarp iš pažiūros analogiškų plokščių. Pavyzdžiui – reklaminiame buklete matysite dvi vaizdo plokštes – Geforce GT630 su 1GB atminties ir Geforce GT620 su 1GB atminties. Kainų kategorija ta pati – abi plokštės kainuoja ~150 – 170 litų, tarp jų kainų skirtumas – apie 10 litų, tačiau pirmosios atminties plotis 128 bitai, antrosios – 64 bitai. Analogiškai skirsis ir šių plokščių pajėgumas – nuo 50% iki keleto kartų, kas vaizdo plokštę su 64 bitų atminties pločiu padarys praktiškai nepanaudojama su bent kiek sudėtingesniais žaidimais. Verta perkant pigų kompiuterį žaidimams pasidomėti koks vaizdo plokštės atminties plotis BITAIS.
Į ką atkreipti dėmesį perkant stacionarų kompiuterį?
Paminėsiu keletą pagrindinių kompiuterio dalių, į kurias reikia atkreipti dėmesį, šiuo metu ruošiantis pirkti naują nebrangų stacionarų kompiuterį:
- Procesorius (CPU) turėtų būti bent dviejų branduolių (angl. cores), 2GHz ar didesnio dažnio. Šiuolaikinės programos efektyviai panaudoja keletą procesorių ar procesorius su keletu branduolių, taigi tas turi didelės įtakos kompiuterio spartai. AMD ar Intel (pagrindiniai procesorių gamintojai) – didelio skirtumo nesudaro, abu gamintojai turi panašių procesorių. Gal tik AMD procesorių geresnis kainos ir kokybės santykis. Neverta rinktis AMD Sempron ar Intel Celeron procesorių, net jei jų dažnis ir didesnis. Šie modeliai būna liaudiškai tariant „apkarpyti” – su mažiau spartinančios atminties ir kitų už akies nekliūnančių parametrų, kas vėliau stipriai atsiliepia bendram sistemos greičiui. Šie procesoriai šiek tiek pigesni, bet net ir ne kompiuterių entuziastai nesunkiai pajaustų skirtumą tarp „apkarpyto” ir aukštesnės klasės procesoriaus. Kainų skirtumas tiesiog nevertas greičio skirtumo.
- Pagrindinė plokštė (MB, kitaip – motininė plokštė). Jei nesiruošiate žaisti sudėtingų trimačių kompiuterinių žaidimų, ar jungti kompiuterio prie milžiniško naujo televizoriaus, verta pirkti motininę plokštę su integruota vaizdo plokšte. Atskiros vaizdo plokštės šiuo atveju verta atsisakyti. Juo labiau, kai praktiškai bet kuri motininė plokštė turės galimybę pajungti ir atskirą vaizdo plokštę, jei vėliau tokios prireiktų. Jei visgi prie integruotos vaizdo plokštės norėsite pajungti televizorių, reikia pirkti motininę plokštę, kuri turi HDMI jungtį. Taip pat naudinga, jei motininė turi USB 3.0 (trečios kartos USB) jungtis – ateityje tikrai reikės greitos jungties išoriniams kietiesiems diskams ar atmintinėms. Asmeniškai rekomenduočiau motininių plokščių gamintojus Gigabyte, Asus (dar Intel pagrindines plokštes Intel procesoriams).
- Darbinė atmintis (RAM). Naujam kompiuteriui – tik DDR3 (trečios kartos DDR) atmintis, ne mažiau kaip 4 GB. 4 GB pakanka daugeliu atvejų, ir turint tiek atminties kompiuteriui retai prireiks naudotis kietuoju disku kaip papildoma atmintimi, kas smarkiai sulėtina kompiuterio spartą.
- Kietasis diskas (HDD). Pagal kainos / talpos santykį labiausiai apsimoka pirkti 1TB (kitaip tariant, 1024 GB) kietąjį diską. Kaina nuo 500GB talpos disko skiriasi vos 20-30 litų, tačiau talpa skiriasi dvigubai. Tik reikia atkreipti dėmesį į tokio disko greitį apsisukimais per minutę (rpm). Šiuo metu gaminami 5400rpm, 5900rpm ir 7200rpm kietieji diskai, o kaina nuo greičio praktiškai nepriklauso. Taigi verta rinktis 7200 rpm kietąjį diską – kompiuteris greičiau užsikraus, greičiau užkraus dideles ir sudėtingas programas. Kalba eina apie mechaninius diskus. SSD diskų šį kartą neįtrauksiu į sąrašą, kadangi jie, nors ir daug greitesni, tačiau nebrangiam kompiuteriui tai vis dar per brangus komponentas.
- Optinis įrenginys – vis dar verta pirkti DVD rašiklį. Pigūs įrenginiai, pigūs ir talpūs diskai.
- Korpusas ir maitinimo blokas. Šias dalis paprastai sunkiau rekomenduoti. Gerai prižiūrimas (valomas nuo dulkių) pigus korpusas su matinimo bloku (iki 150 litų) įprastame kompiuteryje gali atlaikyti ilgus metus. Tačiau jei kompiuteris naudojamas ištisomis paromis neišjungiant, verta pamąstyti apie kokybiškesnį maitinimo bloką. Paprastai kokybiško maitinimo bloko kaina siekia nuo 150 iki 300 litų. Pigūs kinietiški matinimo blokai sunkiai susidoroja su ilgalaikėmis apkrovomis, dėl kurių jie ilgai nelaiko – genda. Kai kuriais atvejais pigaus maitinimo bloko gedimas gali peraugti ir į motininės plokštės ar kitų dalių gedimus, taigi neverta labai taupyti šiuo atžvilgiu.
- Klaviatūra ir pelė. Naudojant laidines peles ir klaviatūras, galima tokias drąsiai rinktis savo nuožiūra – pagal kainą, dydį, ergonomiką. Jei norite naudoti belaides, nerekomenduoju pirkti pigiausių modelių, nes vėliau galite susidurti su keliomis problemomis. Pirma – gali reikėti dažnai keisti baterijas. Antra – gali prastai veikti atitraukus bent gerą metrą nuo kompiuterio. Pigiausias vertas dėmesio variantas – Logitech K260 ar analogiškos naujesnės serijos kompektas, kainuojantis 60 – 80 litų.
- Monitorius. Apie monitorių, kaip ir vaizdo plokščių, kokybę ir svarbius parametrus galima būtų užvesti ir atskirą temą. Nesiplečiant į detales, šiuo metu verta pirkti tik LED tipo ekranus – jų tolygesnis apšvietimas nei senesnių LCD tipo ekranų, bei jie suvartoja mažiau elektros energijos. Dydis ir raiška – kiekvienam pagal norus, akis ir turimas sąlygas. Pagal kainos ir kokybės santykį šiuo metu itin populiarūs 22″ dydžio monitoriai. Gamintojai – puikus kainos ir kokybės santykis LG monitoriai, bet geri ir kiti gamintojai (netgi sunku ir išskirti geresnį ar prastesnį gamintoją – matricos(ekranai) pas daugelį naudojamų monitorių iš principo tos pačios).
WIndows 7 ar Windows 8?
Nors visa tema orientuota į techninę kompiuterių dalį, verta paminėti ir svarbiausią programinę dalį – operacinę sistemą. Šiuo metu kompiuteriai dažnai komplektuojami su Windows 8 operacine sistema, tačiau aš rekomenduočiau senesnę, įprastą Windows 7. Kodėl? Todėl, kad Windows 8 iš principo skirta liečiamų ekranų savininkams – nors ši operacinė sistema gali atlikti tas pačias užduotis kaip ir Windows 7, tačiau ji pritaikyta ją valdyti liečiamame ekrane. Įprastos komandos pasiekiamos keliaujant ilgesniu keliu, nei tai įprasta Windows 7 operacinėje sistemoje. O naudos iš to – mažai (kitaip tariant, dar vienas marketinginis triukas lengviau parduoti kompiuterius). Taigi Windows 7 operacinė sistema dar iš kompiuterių greitai nedings.
Parašykite komentarą